Storulis, apsileidėlis, nutukėlis – tokie užgaulūs žodžiai Marių lydėjo nuo vaikystės. Nuo mažų dienų jis mėgo sočiai pavalgyti ir niekada pernelyg dėl savo antsvorio nesijaudino. Juolab kad šeimoje buvo ir daugiau stambių žmonių.
Kai mama dar vaikystėje Marių nuvedė pas dietologus, jie negalėjo daug kuo padėti. Mariui stigo ir noro, ir valios atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Net kai pabaigus operinio dainavimo studijas jam niekaip nesisekė gauti darbo ar galimybės dalyvauti įvairiuose muzikiniuose projektuose, Marius dėl savo išvaizdos per daug nesijaudino.
Kelis kartus jis bandė laikytis dietų, tačiau nesėkmingai.
Sunkiai numesti kilogramai sugrįždavo bumerangu ir jų dar padaugėdavo. Tai ilgam numušdavo ūpą iš naujo pradėti kovą su kilogramais.
Dabar – viskas kitaip. Energijos kupinas gargždiškis ypač rūpinasi tuo, ką valgo, tačiau jokių dietų nesilaiko.
Pusšimčio kilogramų vyras atsikratė pakeitęs maitinimosi įpročius ir dabar gali greitakalbe berti patarimus kitiems, kaip kovoti su antsvoriu.
Iš savęs pasijuokti nebijantis Marius rėžė tiesiai: „Buvau apsileidėlis ir vienu metu svėriau net 120 kilogramų.“
Dabar 179 cm ūgio vyras sveria apie 70 kilogramų ir nesijaudina, kad buvęs svoris sugrįš. Aštuonis mėnesius jo svoris svyruoja tik 1–2 kilogramais.
„Per daug dabar myliu tai, ką matau veidrodyje, kad vėl kimščiau į save viską, kas pasitaiko“, – sakė Marius.
Veidrodis ir svarstyklės dabar – jo geriausi draugai. Ant jų vyras lipa kasdien, kad pamatęs nemalonius nuokrypius iš karto galėtų imtis veiksmų – dar atidžiau rinktis tai, ką deda į burną.
Žiūrėdamas į savo senas nuotraukas Marius tik aikčiojo, kaip galėjo taip apsileisti. Tačiau tikino, kad mesti svorį pasiryžo ne siekdamas išgražėti.
Rūpesčių jam kėlė sveikata. Dėl antsvorio kamavo padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, padidėjęs hemoglobino ir cukraus kiekis kraujyje. Mariui jau buvo sunku vaikščioti ir net pačiam užsirišti batų raištelius.
„Medikai sutiks, kad mūsų gerą savijautą 80 procentų lemia mityba ir 20 procentų – fizinis aktyvumas. Vadovaujuosi tuo ir rezultatais esu patenkintas.
Nutukimas pirmiausia yra apsileidimas, o tik paskui jis tampa liga“, – sakė M.Šakys.
Dabar jo valgiaraštyje daugiausia yra daržovių, kruopų, vištienos. Bent kartą per savaitę Marius valgo žuvį. Tiesa, po vienos dietos jaunystėje, kai kasdien valgydavo tik prėską vandenyje virtą žuvį, vyras į ją ilgai negalėjo net pažiūrėti.
Iš naujo pamėgti produktus Mariui buvo sunkiau nei atsisakyti tų, be kurių savo gyvenimo neįsivaizduodavo. Dabar jis tik retomis progomis valgo bulves, citrusinius vaisius, miltinius gaminius, saldumynus, o didžiausiu savo priešu laiko kiaulieną.
Ironiška, kad po operinio dainavimo studijų dar ir duonos kepėjo profesiją įgijęs Marius, daugiau nei metus dirbantis vienoje greitojo maisto užkandinių, kurioje pardavinėjami sumuštiniai, stengiasi nevalgyti duonos.
„Esu linkęs į nutukimą, todėl turiu save riboti. Tačiau kalorijų neskaičiuoju ir valgau viską. Tik yra produktų, kurių skanauti turiu rečiau“, – sakė vyras.
Sugrįžęs pas mamą jis paragauja sūdytų lašinukų, o per gimtadienį dviese su draugu sušveičia riebų maskarponės tortą.
Svarbiausia, kad tokie piktnaudžiavimai netaptų įpročiu.
Po tokių nuodėmių jis grįžta prie griežtojo mitybos režimo, bet prabėgus savaitei kitai vėl leidžia sau pasimėgauti patiekalais iš vengtinų produktų sąrašo.
Kad atsisakyti mėgstamų saldumynų būtų lengviau, Marius jų niekada nelaiko namuose ir visus ateinančius svečius perspėja, jog desertu pasirūpintų patys. Cukrus namuose taip pat skirtas tik svečiams.
Tiesa, Marius kartais jo beria į savo kepamus pyragus. Pomėgio juos kepti neatsisakė net ir pakeitęs mitybos režimą. Tik dabar jo virtuvėje kvepia sveikesniais desertais. Savo kepiniams Marius nenaudoja kepimo miltelių, mielių.
Saldžius produktus ir vaisius vyras stengiasi valgyti tik iki vidurdienio. Visą dieną geria daug vandens, derina maisto produktus ir stengiasi nepersivalgyti.
Vienas pagrindinių Mariaus mitybos principų – sotūs pusryčiai. Jiems renkasi virtus grikius, keptus kiaušinius su šviežiomis daržovėmis ir kavos puodeliu.
Pietus dažniausiai valgo darbe ir renkasi salotas su mėsa. Kartais neatsisako ir sumuštinių, tačiau renkasi tik tuos, kurie su bemiele duona.
Tomis dienomis vakarienė būna itin lengva, pavyzdžiui, vienas obuolys ir arbatos puodelis.
Anksčiau piktas emocijas Marius bandydavo „suvalgyti“ pravėręs šaldytuvo duris. Dabar jis lėtai mėgaujasi kiekvienu kąsneliu, niekada nevalgo atsisėdęs priešais kompiuterį ar televizoriaus ekraną.
„Nereikia jokių skrandžio operacijų – reikia susitvarkyti smegenis. Pakeitus požiūrį į maistą antsvorio atsikratyti nėra sunku. Tuomet net nereikia laikytis jokių dietų“, – tikino M.Šakys.
Beveik trejus metus sostinėje gyvenantis gargždiškis pripažino – pakeisti mąstymą nėra lengva. Pirmieji bandymai numesti nereikalingus kilogramus nebuvo sėkmingi.
Paskutinis lašas, nulėmęs, kad atėjo metas atsikratyti antsvorio, buvo skyrybos su mylimu žmogumi.
„Tuomet sau pasakiau: „Dabar pamatysi, ką tu praradai.“ Nuo tada man nebetrūko užsispyrimo kovoti su nereikalingais kilogramais“, – pasakojo Marius.
Apie jo siekį sulieknėti kurį laiką žinojo tik kambario draugas. Jis pats buvo numetęs nemažai svorio ir palaikė Marių.
Sunkiausias buvo pirmasis mėnuo. Buvo ir ašarų, ir pykčio priepuolių.
„Kambario draugas buvo man pavyzdys ir variklis. Sunkiausiomis akimirkomis galvodavau: „Jeigu jis galėjo numesti nereikalingus kilogramus, kodėl negalėčiau ir aš?“ – sakė Marius.
Ryžtą nepasiduoti stiprino ir kitų aplinkinių abejonės jo valia. „Po mėnesio tau atsibos sveikai maitintis“, – kartodavo jie. Marius tik dar labiau susiimdavo.
Jis kruopščiai rinko informaciją apie sveiką mitybą internete, iš pažįstamų ir draugų, kol galiausiai pats sudėliojo jam tikusį mitybos planą.
Tiesa, pirmiausia Kauno universitetinėse klinikose jis atliko maisto netoleravimo tyrimus.
„Tai nepigu. Turėjau sumokėti apie tris šimtus litų (apie 80 eurų). Turėjau ir taupyti, ir dalį pasiskolinti. Tačiau tai buvo geriausia mano investicija“, – tvirtino gargždiškis.
Sveikiems produktams jis dabar per mėnesį išleidžia tik apie šimtą eurų. Vyras atidžiai skaito visas prekių etiketes.
„Visi bijo E raide pažymėtų maisto priedų, tačiau kai kurie jų yra reikalingi mūsų organizmui“, – tikino Marius.
Jis neslėpė – noras sveikai maitintis apriboja socialinį gyvenimą. Jis retai valgo kavinėse, draugų vakarėliuose taip pat yra retas svečias. O apsigyvenus su antrąja puse abiem teko derintis.
„Pareina mano antroji pusė iš parduotuvės su pilnais krepšiais, o man ten rasti ko nors valgomo neįmanoma – vien dešros, kiauliena, batonai“, – santykių pradžią prisimena Marius.
Norint džiaugtis dailiomis kūno linijomis nepakanka vien sveikai maitintis. Įtakos turi ir fizinė veikla. Todėl vyras stengiasi kuo daugiau vaikščioti.
Net kai šalta ar lyja, jis kasdien apie 20 minučių kulniuoja pėsčiomis į darbą. Iš darbo taip pat dažniausiai pareina pėsčiomis.
Šokius naktiniuose klubuose taip pat laiko gera mankšta, bet prisiversti nueiti į sporto salę jam kol kas nesiseka.
„Esu per didelis tinginys. Be to, sporto klubai nėra pigūs. Internete susiradau pratimų ir bandysiu sportuoti namuose“, – tikino pusšimčio kilogramų per aštuonis mėnesius atsikratęs vyras.
Atsikratęs „gelbėjimo ratų“ Marius savo pilvu nepatenkintas.
Numetus daug svorio šioje kūno srityje liko daug odos pertekliaus, kurį pašalinti galima tik pasitelkus plastinę chirurgiją.
Marius svajoja ir apie dar vieną operaciją – ginekomastijos (krūtų padidėjimo) korekciją.
Abi plastinės operacijos kainuotų apie dešimt tūkstančių eurų.
Tokių pinigų Marius neturi ir abejoja, ar pavyks sutaupyti. „Bet jau geriau nukarusi oda nei per didelis svoris“, – nusprendė jis.
Gargždiškiui malonu, kai gatvėje jį sutikę pažįstami neatpažįsta. Tie, kurie anksčiau šaipydavosi dėl jo antsvorio, dabar patys užsiauginę pilvą.
Bene didžiausias malonumas Mariui dabar – pirkti naujus drabužius – senuosius teko išmesti.
Iš seno įpročio Marius dažniausiai renkasi tamsių spalvų drabužius, tikėdamas, kad jie padeda atrodyti lieknesniam.