Apklausos duomenys rodo, kad odontologų darbo kokybę teigiamai vertina kas antras (52 proc.) šalies gyventojas. Trečdalis respondentų (33 proc.) ją vertina neutraliai. Neigiamai apie jiems suteiktų odontologinių paslaugų kokybę atsiliepė vienas iš dešimties (9 proc.) apklaustųjų.
„Nemaža konkurencija rinkoje, griežtas veiklos reglamentavimas bei priežiūra ir aukšti gyventojų lūkesčiai skatina nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Tai įvardina ir pacientai – septyni iš dešimties gyventojų per apklausą paminėjo, kad odontologijos paslaugos trijų metų laikotarpiu išlaikė tą patį lygį arba pagerėjo“, – teigia Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Apklausos duomenimis, 35 proc. gyventojų mano, kad odontologų paslaugos per tris metus pagerėjo (iš jų 4 proc. – kad labai pagerėjo), 38 proc. – kad kokybė nepasikeitė, o neigiamą pokytį pastebėjo 17 proc.
Net aštuoni iš dešimties (79 proc.) Baltijos tyrimų apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų teigė esantys patenkinti tik tomis odontologų paslaugomis, kurios teikiamos privačiose klinikose. 52 proc. teigiamai įvertino tik valstybiniuose kabinetuose dirbančių odontologų darbą. 46 proc. yra patenkinti gydymu tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose.
Per pastaruosius 3 metus tik valstybinėse odontologijos priežiūros įstaigose gydėsi trečdalis (30 proc.) Lietuvos gyventojų. Kiek mažesnė dalis (27 proc.) naudojosi tik privačių odontologijos įstaigų paslaugomis. Ketvirtadalis (24 proc.) per tą patį laikotarpį lankėsi tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose. Tuo tarpu penktadalis (18 proc.) gyventojų per paskutinius trejus metus nei karto nesikreipė į odontologą.
Palankiausiai odontologų darbo kokybę įvertino didmiesčių (58 proc.) ir miestų (52 proc.) gyventojai. Prasčiau apie ją atsiliepia kaimo vietovių gyventojai (45 proc.).
„Kai kurių kaimo vietovių gyventojai susiduria su odontologų trūkumu. Ten ilgus metus dirbę specialistai vienas po kito išeina į pensiją, o studijas Kaune ar Vilniuje baigę jaunieji gydytojai į regionus važiuoti dirbti nelabai linkę. Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių – mažesnis uždarbis.
Odontologijos kabineto įsirengimas, darbui reikalingos medžiagos kainuoja tiek pat mieste ir kaime, tačiau mieste galima sulaukti žymiai daugiau pacientų ir atitinkamai užsidirbti didesnį atlyginimą“, – sako A. Šeikus.
Lietuvoje odontologinės veiklos plėtra, pažanga bei kokybe rūpinasi ir gydytojus odontologus bei burnos priežiūros specialistus vienija Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, kurie siekia, jog pacientams būtų teikiamos aukščiausios kokybės odontologinės priežiūros ir pagalbos paslaugos.
