Neva, vanduo padeda išvalyti odą, sužadinti medžiagų apykaitą, jaustis energingesniems ir sumažinti patinimą.
Perskaičiusi daugybę straipsnių apie vandens naudą interneto naujienų svetainės „Popsugar“ žurnalistė Natalie Swift metė sau iššūkį ir nusprendė kasdien išgerti po galoną (3,7 litro) vandens oer dieną. Tiesa, viskas pasisuko gana netikėta linkme.
Pateikiame jos pasakojimą:
Kas valandą išgerdavau maždaug po 16 uncijų (apie 473 ml) vandens. Iš pradžių teko labai stengtis ir mane net šiek tiek pykino, bet ir toliau stengiausi, įsitikinusi, kad gyvenimą keičiantys rezultatai, apie kuriuos tiek girdėjau, netrukus pasimatys ir didžiuosiuosi išgyvenusi dar vieną naujojo gyvenimo dieną. Bet perėjimas nuo geriančios ne itin daug vandens prie išgeriančios visą galoną nebuvo man darnus.
Akivaizdu, kad šūkis „daugiau yra geriau“ man labiausiai dera su „viskas arba nieko“. Jau po savaitės aš buvau tokia užimta, kad man visiškai išgaravo iš galvos mano iššūkis išgerti po galoną vandens per dieną. Tik vėliau pastebėjau, kad vėl esu nuliniame lygyje, visiškai nustojau gerti vandenį ir esu per užimta, kad tai pastebėčiau.
Kaip galite numanyti, tai tikrai nebuvo tobulas scenarijus, bet mane daug ko išmokė apie tai, kaip svarbu visą laiką prisiminti apie subalansuotą vandens vartojimą.
Štai ką patyriau, užmiršusi gerti pakankamai skysčių:
Jaučiausi šūdinai. Atsiprašau už išsireiškimą, nes nėra žodžių tai aprašyti. Nežinojau, kad taip buvo dėl skysčių trūkumo organizme, bet jaučiausi baisiai ir negalėjau paaiškinti sau, kodėl. Buvau sutrikusi ir maniau, kad taip yra dėl įtampos, bet vos po savaitės supratau, kad beveik visiškai negėriau vandens.
Tualete reikalai nebuvo sklandūs. Sakykime taip: niekas nesišalino taip lengvai, kaip iki tol, o į tualetą tekdavo eiti dažniau ir praleisti ten daugiau laiko. Pasakyta pakankamai. Toliau.
Negalėjau miegoti. Tai iki šiol blogiausia pasekmė, su kuria susidūriau per tą savaitę. Mano ramaus miego naktys liko praeityje. Gulėdavau po kelias valandas lovoje, negalėdama užmigti ir svarstydama, kodėl. Kai pagaliau supratau, buvau nepailsėjusi apsnūdėlė. Pasakysiu jums taip: tai kančia, visiška kančia.
Buvau išsekusi. Žinote, kaip žmonės jaučiasi maždaug 15 val., neišgėrę kavos, kuri padėtų dirbti toliau? Taip, šitaip jaučiausi kone nuolatos. Jaučiausi visiškai išsunkta per dieną, trokštanti kofeino ir neišsimiegojusi.
Buvau blogos nuotaikos. Pakanka pasakyti, kad tuo metu nebuvau maloniausias žmogus aplinkiniams. Nuolat su visais aplinkiniais kalbėjau atžagariai, buvau suirzusi, o nuotaikos svyravo visą dieną.
Pradėjau palūžti. Mano nuostabios švarios odos nebeliko, nesvarbu, kiek nesuskaičiuojamų gydymų išbandžiau. Pradėjau palūžti jau trečią dieną, kai ėmė trūkti skysčių. Lyg aknės būtų maža, oda erzinančiai išsausėjo. Taip pat smarkiai sutrūkinėjo lūpos.
Buvau pikta. Be vandens visą laiką jaučiausi pikta. Negalėjau nė valandėlės praleisti po pusryčių į ką nors nesureagavusi, o kažkuriuo trečios dienos metu pajutau dar ir smarkų potraukį saldumynams.
Sakoma, neįvertiname to, ką turime, kol neprarandame. Ir tuo aš iškart įsitikinau.
Nereikia nė sakyti, kad niekada nekreipdavau dėmesio į tai, kiek suvartoju vandens.
Bet dabar mano vandens buteliukas yra visada šalia ir aš prie jo likau.
