Karštomis vasaros dienomis, daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant, praneša Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai.
Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių karščio. Gali pasireikšti tokie simptomai: stiprus galvos skausmas ir svaigimas, paraudusi ir karščiuojanti oda, pykinimas, kartais net su viduriavimu, nepasotinamas troškulys, nepaaiškinamas nerimas, sutrikusi orientacija, mieguistumas, vangumas, dažnas, stiprus pulsas, netvirta eisena.
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų, kad jeigu jus troškina, vadinasi, normaliam organizmo funkcionavimui jau trūksta skysčių. Troškulys nėra pirmasis ir vienintelis dehidratacijos požymis.
Sunerimti reikėtų pasireiškus kai kuriems ankstyviems dehidratacijos simptomams, kurie liudija sutrikusį vandens balansą. Tai gali būti silpnumas ir galvos svaigimas, dingęs apetitas, paraudusi oda, deginimas skrandžio srityje, džiūstanti burna, sausas kosulys, karščio netoleravimas, tamsus stipraus kvapo šlapimas. Tada žmogų gali ištikti šilumos arba saulės smūgis.
Norint išvengti šilumos ir saulės smūgių troškulį geriau malšinti ne vienos, o skirtingų rūšių gėrimais – taip organizmas gauna daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Tai ypač svarbu karštą vasaros dieną, kai gausiau prakaituojama ir organizmas netenka daug vandens.
Geriausiai troškulį malšinti vandeniu. Šaltas vanduo atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina, neturi kalorijų. Tai universalus, geriausiai troškulį malšinantis gėrimas! Jeigu gerti paprastą vandenį neskanu, galite pagardinti jį paprastosiomis ar žaliosiomis citrinomis, apelsino skiltele, uogomis, šviežios mėtos ar rozmarino lapeliais. Patartina gerti ir arbatos. Skoniui paįvairinti į atšaldytą arbatą galima įpilti vaisių sulčių ar jų nektaro.
Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta antklode ir nuolat ją drėkinti. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5 laipsnių karščio, drėgną antklodę reikia pakeisti sausa ir duoti atsigerti ko nors vėsaus.
Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Ištikus saulės smūgiui staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas.
Jei nukentėjusysis nuo saulės smūgio yra sąmoningas, nuveskite jį į pavėsį, paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite, ant kaktos dėkite šaltą kompresą, vėduokite, pasiūlykite šaltesnio gėrimo. Jei pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus. Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, guldykite jį ant šono, vėduokite ir niekuo negirdykite bei skubiai nugabenkite jį į gydymo įstaigą.
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra: kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų), asmenys, turintys antsvorio, nėščiosios, sergantys įvairiomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių) ligomis, turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą, asmenys nuolat vartojantys vaistus.
Todėl karštą vasarišką savaitę Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:
1. Stenkitės būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
2. Dažniau gerkite skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Rekomenduojame gerti negazuotą vandenį arba natūralias sultis be pridėtinio cukraus.
3. Viešose erdvėse vandenį gerkite tik iš geriamojo vandens pastatomų fontanų.
4. Nevartokite alkoholio ir kofeino.
5. Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
6. Einant į lauką, užsidėkite galvos apdangalą ir dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
7. Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
8. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Tepkite kūną ne mažesnio nei 15 SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, lūpas – balzamu su SPF.
9. Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką, būkite po skėčiais.
10. Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau.
11. Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
12. Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
13. Palaikykite namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
14. Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėkite savo sveikatos būklę. Pasitarkite su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.
15. Skubiai kreipkitės į medikus:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus >40 °C, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
Per karščius galima nukentėti dėl: nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).
Atsižvelgiant į tai, raginame nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.
