Mineralai turi didelę reikšmę sveikatai – jie dalyvauja praktiškai visose organizmo funkcijose, padeda užtikrinti sklandžią visų organų veiklą. Mineralų kaip ir vitaminų trūkumą pajuntame ne iškart, tad ignoruoti pasirodžiusių jų trūkumo simptomų nereikėtų – tai jau organizmo siunčiamas pagalbos signalas. Jeigu jį ignoruosime, galime susidurti ir su rimtais sveikatos sutrikimais.
Pagrindinis mineralų šaltinis – įvairūs maisto produktai. Tam, kad užtikrintume pakankamą kiekį visų mineralų, mityba išties turi būti subalansuota. Mūsų racione, be daržovių, turi būti pakankamai grūdinių kultūrų, žuvies, riešutų ir sėklų bei mėsos.
Svarbūs mikroelementai
Vienas svarbiausių mikroelementų imuninei sistemai palaikyti ir kovai su infekcijomis. Jis taip pat reikalingas baltymų, fermentų sintezei, žaizdų gijimui, dantų ir kaulų formavimuisi, geram regėjimui palaikyti bei reprodukcinei sistemai. Cinkas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, tad saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Jeigu dažniau nei įprastai sergate virusinėmis infekcijomis, peršalimu, tai gali būti vienas iš požymių, kad organizmui trūksta cinko. Dėl cinko trūkumo gali nepavykti pastoti, nes būtent šis mineralas vyrų organizme dalyvauja testosterono sintezėje ir yra svarbus spermatogenezei.
Cinko paros norma yra 10 mg, nėščioms moterims – 12 mg, žindančioms – 14 mg. Jo atsargas papildysite valgydami įvairius riešutus (kedro, žemės, anakardžių, migdolų), ankštinius augalus (lęšius, avinžirnius, pupeles), sėklas (kanapių, moliūgų, sezamų), pieno produktus, kiaušinius, raudoną mėsą, paukštieną, austres, laukinius ryžius, juodąjį šokoladą.
Norint turėti geležinę sveikatą, reikėtų pasirūpinti, kad kraujyje netrūktų geležies. Šis mineralas, kaip ir cinkas, didina atsparumą ligoms. Kai trūksta geležies, vystosi mažakraujystė, dėl to sutrinka visos organizmo funkcijos. Geležis įeina į hemoglobino sudėtį, kuris yra raudonųjų kraujo kūnelių dalis, atsakinga už organizmo aprūpinimą deguonimi.
Geležies paros norma, jei esame sveiki, yra 10-15 mg, priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Moterims reprodukciniame amžiuje būtina suvartoti 15 mg. Geležies gauname iš jautienos, žvėrienos ir kitos raudonos mėsos, kepenėlių, lapinių daržovių, pvz., špinatų, ankštinių augalų (pupelių, lęšių), kalakutienos, brokolių, burokėlių, pomidorų, tofu, jūros gėrybių, kiaušinių trynių, grikių, žemuogių, juodųjų serbentų, spanguolių, mėlynių ir daugelio kitų produktų.
Dar vienas mineralas, stiprinantis imuninę sistemą. Naudojamas kartu su vitaminu E, selenas yra vienas galingiausių antioksidantų, o dėl savo priešuždegiminių savybių, padedančių kovoje su infekcija, selenas gali apsaugoti nuo virusinių ligų. Šis mineralas taip pat padeda išsaugoti sveiką širdį, vėžiniai susirgimai siejami ir su seleno trūkumu.
Seleno gausime, valgydami gyvulių kepenis, raudoną mėsą, pieno produktus ir kiaušinius, taip pat įvairius grūdus, riešutus, saulėgrąžas, mieles. Seleno yra ir jūros gėrybėse (austrėse, moliuskuose, omaruose) bei gausu tokiose žuvyse, kaip tunas, ungurys, lašiša, karšis, lydeka.
Išsimiegokite!
Lygiai tokia pat svarbi dalis stiprinant imunitetą yra ir pakankamas miego kiekis. Išsimiegoti yra be galo svarbu, kadangi miegant mūsų organizmuose įvyksta daugybė procesų, įskaitant ir ląstelių bei audinių atsinaujinimą. Miego trūkumas paveikia endokrininę sistemą, nes organizmas gamina daugiau kortizolio – streso hormono.
Miego sutrikimas susilpnina imunitetą. Būtų puiku, jei dienos bėgyje rastumėte 15-30 minučių poguliui, o jei tai neįgyvendinama, tuomet verta pasirūpinti tinkamu miegu naktį. Pakankamas miego valandų kiekis kiekvienam gali būti skirtingas, tačiau svarbus ne tik laikas, bet ir jo kokybė.
Imuniteto stiprinimas labai svarbus tiek vasarą, tiek žiemą. Nepamirškite, kad nusilpęs organizmas neatsparus ligoms.
