Maudynės karštą dieną gali tapti nemalonumų pradžia

Maudynės – neatsiejama šiltų dienų dalis. Ir nors plaukiojimas ir maudymasis turi daugybę naudų sveikatai, persistengti taip pat nereikėtų, mat esama atvejų, kai maudynės gali būti net pavojingos.

G.Bitvinsko nuotr.
G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 21, 2019, 1:37 PM, atnaujinta Jul 21, 2019, 1:41 PM

Vandens kokybę tiriantys specialistai primena, kad ypač pavojinga maudytis po smarkių liūčių. To geriau nedaryti, parą nesimaudyti upėse ar ežeruose, kadangi tuomet didesnė rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis.

Medikai primena, kad pavojinga maudytis ir žydinčiame vandenyje. To patartina nedaryti alergiškiems žmonėms, sergantiems tokiomis odos ligomis kaip atopinis dermatitas, psoriazė, raudonoji vilkligė, egzema, kenčiantiems nuo pūslelinių infekcijų.

Dermatologai tokiame vandenyje nerekomenduoja maudytis net ir sveikiems žmonėms, ypač vaikams. Dumbliai, panašiai, kaip pomidorų lapai, rūtos, priskiriami prie alergizuojančių augalų. Be to, alergiją dar labiau gali paskatinti ir ore tvyrančios žiedadulkės, saulė. Vaikai ilgiau negu suaugusieji pliuškenasi nešvariame vandenyje, kartais net gurkšteli tokio vandens. Tai gali sukelti infekcines, žarnyno, skrandžio ligas.

Žydinčiame vandenyje gausu dirgiklių, kurie gali sukelti dilgėlinę, alerginį kontaktinį dermatitą, gali atsirasti įvairios mikrobinės egzemos. Pirmieji šių ligų požymiai – išbėrimai, dėmės, paraudimai, niežulys ir deginimo jausmas – gali prasidėti vos išlipus iš žydinčio vandens. Nemalonūs pojūčiai dar labiau sustiprėja, jei tokiame vandenyje išsimaudoma kelis kartus. Kasant niežtinčias vietas, į odą patenka infekcija. Ir taip tik pabloginama situacija. Išbėrimai, paraudimai plečiasi – būklė blogėja. Jei po kelių valandų vėl įlįsime į tą patį vandenį, gali prasidėti antrinė infekcija. Tada jau būtina dermatologo pagalba. Negydomi pūliuojantys židiniai gali išplisti po visą kūną – tada net prireiks gultis į ligoninę.

Baltijos jūros vandenyje gali būti ir Vibrio vulnificus bakterijų. Šios bakterijos į žmogaus organizmą gali patekti per atviras odos žaizdas besimaudant jūros vandenyje arba suvalgius užterštų, termiškai neapdorotų jūros gėrybių, ypač austrių. Sveikiems asmenims, suvalgius Vibrio vulnificus bakterijomis užteršto maisto, sveikatos sutrikimai dažniausiai pasireiškia vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu. Tačiau asmenims, turintiems rimtesnių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, Vibrio vulnificus gali sukelti sepsį, nuo kurio mirštamumas gali siekti 50 proc.

Vibrio vulnificus bakterijoms patekus į žmogaus organizmą per atviras žaizdas, išsivysto odos uždegimai. Silpnesnio imuniteto asmenims yra didesnė tikimybė, kad uždegimas progresuos net į sepsį.

 

Dar svarbu nepamiršti, kad įkaitus saulėje, maudynės vėsiame vandenyje sukelia šoką organizmui ir imunitetui, o tai gali paskatinti pūslelinės atsiradimą. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.