Būtent mitybos pokyčiai jam padėjo atsikratyti lėtinių ligų ir netgi išvengti suplanuotos operacijos.
Pietų Afrikos Respublikoje gimęs, tačiau Kanadoje užaugęs E.Edmeadesas sveika mityba susidomėjo būdamas maždaug 21 metų.
„Nuo vaikystės buvau labai ligotas. Tai nereiškia, kad buvau mirštantis ligonis ar turėjau kokią nors rimtą ligą. Tiesiog mano sveikata visada buvo labai silpna: amžinai negalėjau tinkamai prakvėpuoti, visada būdavau peršalęs, turėjau siaubingų virškinimo problemų, aknę ir gerklės infekcijų. Taip gyventi buvo labai sunku.
Vieną dieną gydytojas man pasiūlė pašalinti tonziles – atlikti anginos operaciją. Kai apie tai prasitariau draugams, vienas pasiūlė: „O gal verčiau pagalvok apie tai, ką valgai?“
Taigi tik truputį pakeičiau mitybą, ir vos per mėnesį viskas pasikeitė: netekau 15 kilogramų, o visi ligų simptomai išnyko!
Tai mane labai įkvėpė.
Nustebau: aš kone 10 metų lankiausi pas gydytojus ir niekas nepadėjo, o užteko pakalbėti su pora draugų apie maistą, ir tai viską pakeitė“, – prisiminė Ericas, kuriam sveika mityba tapo naująja jo aistra.
Susidomėjimas sveika gyvensena verslininką nuvedė net pas Tanzanijoje, prie Ejasio ežero, gyvenančią hadzų gentį.
Ši gentis išsiskiria ne tik savo ypatinga koisanų kalba, kurioje yra daug kleksėjimo garsų, bet ir pirmykščiu gyvenimo būdu: tai medžiotojų ir rinkėjų gentis, mintanti tuo, ką susimedžioja ar surenka laukinėje gamtoje.
E.Edmeadesas sakė, kad susitikimas su šios genties atstovais buvo stogą raunanti patirtis, apvertusi aukštyn kojomis jo supratimą apie sveiką gyvenseną ir leidusi suvokti, kaip mes skiriamės nuo savo protėvių.
Hadzai kasdien turi judėti tam, kad išgyventų. O valgydami vien tai, ką duoda motina gamta, jie yra stebėtinai liekni ir raumeningi, nepaisant to, kad niekada nebuvo sporto klube.
Tik pastarąjį kartą nuvykęs pasisvečiuoti pas hadzus Ericas pamatė vieną nutukusią genties moterį. Atsargiai per vertėją paklausė, kaip tai nutiko, – juk visi hadzai yra liekni ir sportiški.
Pasirodo, dėl moters nutukimo buvo kalti krikščionių misionieriai, kurie stengėsi su vietiniais būti malonūs ir davė savo maisto: grūdų ir kukurūzų, kurių hadzai niekada nebuvo turėję.
„Dabar ši vargšė moteris smarkiai nutukusi ir greičiausiai serga diabetu. Misionieriai nė nesupranta, kad pripratinę prie savo maisto jie ją žudo“, – apgailestavo pašnekovas.
Asmeninė patirtis, gilinimasis į sveiką mitybą ir žmonių psichologiją, taip pat antropologiniai hadzų genties tyrinėjimai įkvėpė Ericą sukurti mitybos filosofiją, kurią jis pavadino „WildFit“.
Dabar jo patarimų, kaip maitintis, kad neužgraužtų ligos, klausosi žmonės visame pasaulyje. Ericas turi būrį sekėjų ir Lietuvoje, jiems jo mitybos filosofija ne tik padėjo išvengti ligų, bet ir sulieknėti.
Ericas per socialinį tinklą „Facebook“ gauna šimtus žinučių, kuriose žmonės prašo sveikos gyvensenos patarimų.
Į daugumą jų verslininkas neturi laiko atsakinėti. Bet viena žinutė jį sudomino.
Kartą jam parašė žmogus, kuriam irgi – kaip kadaise pačiam Ericui – buvo suplanuota šalinti tonziles.
Į nepažįstamojo klausimą, ką daryti, E.Edmeadesas atsakė tvirtai: „Nedaryk to! Gali išspręsti savo problemas pasirinkdamas tinkamą mitybą ir pakeitęs gyvenimo būdą. Mes ne be reikalo turime tonziles. Dievas, evoliucija (ar abu) jas įdėjo toje vietoje ne šiaip sau, todėl nešalink jų.“
Žmogus parašė, kad operacija suplanuota jau rytojui ir per vėlu ją atšaukti.
„Po kokių 5–7 dienų jis man vėl parašė: „Kaip gaila, kad tavęs nepaklausiau. Aš miriau ant operacinio stalo ir jie mane turėjo atgaivinti.“ Štai kokia rimta ši operacija gali būti!
Bet išties juokinga yra tai, kad gal po poros metų sakiau kalbą renginyje, vykusiame Richardo Bransono Nekerio saloje. Ten privačiai 40 žmonių grupei papasakojau šią istoriją ir vienas iš jos klausiusių žmonių staiga riktelėjo, kad jis buvo tas, kuris manęs teiravosi dėl operacijos.
Jeigu kas nors tada pagalvojo, kad aš istoriją sukūriau, galėjo įsitikinti, jog viskas kaip tik taip ir nutiko“, – šyptelėjo Ericas.
Taigi kaip maitintis, kad būtume sveiki ir liekni?
E.Edmeadesas mano, kad atsakymus žino visi.
Pirmiausia reikėtų mažiau valgyti greitojo, perdirbto maisto, keičiant jį sveiku.
Tačiau dažnai žmonėms būna sunku tai padaryti, nes dietų sudarytojai paprastai susitelkia tik į tai, ko nereikėtų valgyti.
„Aš manau, kad sveikai maitintis kur kas lengviau, kai galvojame, kaip valgyti pakankamai sveiko maisto, o ne kaip atsisakyti to, kas kenkia.
Galime valgyti ir sveiko, ir nesveiko maisto. Bet svarbu, kad sveiką maistą rinktumės dažniau“, – patarė Ericas.
Kas yra sveikas maistas? Pažiūrėkime į protėvius. Jie ilgą laiką krimto augalus – vaisius ir daržoves. Panašu, kad tolimieji mūsų protėviai per metus suvartodavo net po 200 skirtingų rūšių augalų. O dabar vidutinis vakarietis suvalgo vos 5–10 rūšių augalus per metus: tas pačias salotas, tuos pačius pomidorus, tas pačias morkas.
Taigi vienas Erico patarimų – padidinti suvartojamo augalinio maisto kiekį ir įvairovę.
Taip pat svarbu žiūrėti į mėsą, kurią valgome. Labai daug kalbama, kad visa mėsa yra blogis.
Išties valgyti mėsą gali būti ir gerai, ir blogai – viskas priklauso nuo jos kiekio ir kokybės.
„Daugybė žmonių mėsos valgo per daug. Be to, neretai valgo prastos kokybės mėsą. Tai mėsa gyvulių, su kuriais buvo prastai elgiamasi.
Pavyzdžiui, melžiamos karvės neretai pripumpuojamos hormonų ir antibiotikų siekiant užkirsti kelią mastito infekcijoms. Jeigu valgysime tokios karvės mėsą, su ja į mūsų organizmą pateks ir jai sušerti antibiotikai“, – įspėjo pašnekovas.
E.Edmeadesas pastebėjo, kad ir cukrus nebūtinai yra blogis.
„Jeigu cukrus perdirbtas, tai nėra gerai. Bet iš obuolių gaunama fruktozė gana geras dalykas, tačiau pridursiu – ne kasdienai, nes gamta jums niekada neduos obuolių kasdien“, – sakė sveikos mitybos žinovas ir pridūrė, kad renkantis maistą svarbu paisyti sezoniškumo. Esą nėra tokio idealaus patiekalo, kurį galima valgyti visus metus.
Pavyzdžiui, atrodytų, nėra sveikesnio patiekalo už brokolius, laisvėje augusias lašišas ir lapinius kopūstus.
Tačiau valgyti vien tik tai nėra gerai, nes šiame patiekale nėra angliavandenių.
Kopūstinės daržovės įjungia vieną virškinimo režimą, trukdantį gerai pasisavinti magnį. Valgant vien tai, pradės trūkti magnio, todėl ims kamuoti mėšlungis ir miego sutrikimai.
Ericas siūlo visą maistą skirstyti į 5 kategorijas. Pirmoji yra būtinas maistas, kurio svarbu gauti pakankamai.
Į antrąją kategoriją patenka maisto produktai, kurie galbūt yra geri, bet mums nebūtini.
„Pavyzdžiui, avokadas – tai sveika, bet mums jo nereikia. Jis kilęs iš Pietų Amerikos, kur nebuvo daugumos mūsų protėvių, taigi negalime sakyti, kad jis mums būtinas, bet tai geras produktas“, – kalbėjo Ericas.
Trečiosios kategorijos maisto nepavadintume nei geru, nei blogu, pavyzdžiui, ryžiai. Tokiu maistu geriau dažnai nesimėgauti.
Į ketvirtąją kategoriją patenka tai, kas nėra sveika. Žmonės tai žino, bet vis tiek vartoja.
Penktoji kategorija yra maistas, kurio tiesiog nereikėtų valgyti.
„Į šią kategoriją patenka rafinuotas cukrus, balti miltai, cheminės medžiagos: priedai, konservantai, greitasis maistas, visi gaivieji gėrimai“, – išvardijo Ericas.
Ericas pažadėjo, kad paisydami šių mitybos principų, gaudami pakankamai oro, vandens, nepamiršdami suvalgyti šiek tiek riešutų, sėklų ir panašių dalykų galėsime mėgautis teigiamais pokyčiais.
