Maloniai stimuliuoja
Jūros vandenyje yra mineralų, įskaitant magnį, kalį ir jodą, kurie gali padėti kūnui kovoti su uždegiminiais procesais. Kvėpavimas jūros oru turi panašų poveikį, dėl jo ir miegas gali būti geresnis.
Klinikinis psichologas Richardas Shusteris pasakojo, kad paplūdimyje ne tik leidžiame organizmui gaminti vitaminą D, bet patiriame ir ramybės jausmą. „Didelė dalis tiriamųjų teigė, kad mėlyna spalva asocijuojasi su ramybės jausmu“, – teigė dr. R.Shusteris.
Pasak jo, žvilgsnis į vandenį sukuria savotišką meditacinę būseną ir iš tikrųjų pakeičia smegenų bangų dažnį. Girdimas bangų mūšos garsas gali padėti suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, pristabdyti mus ir paskatinti atsipalaiduoti. „Tai maloniai stimuliuoja mūsų smegenis“, – teigė R.Shusteris.
Ir net fizinis smėlio jutimas tarp pirštų teigiamai veikia jūsų savijautą. Tai atspindi duomenys, paskelbti žurnale „Health Place“ – ten teigiama, kad pakrantėje gyvenantys britai pasižymi geresne fizine ir psichikos sveikata. Panašiai apie pajūrio orą kalba ir lietuvių specialistai.
Patogiausia – Palanga
Ne vienerius metus į Palangą važiuojanti vilnietė Asta pasakojo, kad tėvus čia atsiveža dažniausiai rudenį arba net žiemą. „Čia patogiausia praleisti laiką prie jūros, nes infrastruktūra pritaikyta poilsiui, o kainos viešbučiuose pasibaigus aktyviajam kurortiniam sezonui malonesnės. Nuo mažumės sergu astma, o senyvo amžiaus tėvams aktualus širdies ir kraujagyslių stiprinimas, todėl kasmet bent porą savaičių praleidžiame Palangoje. Pajūrio klimato nauda žmonėms su tokiomis problemomis kaip mūsų, įrodyta ne kartą“, – mano vilnietė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Palangos klinikoje besidarbuojantis Klaipėdos universiteto profesorius dr. Arvydas Martinkėnas sako, kad Palanga iš tiesų nuo seno garsėja kaip sveikatai itin palankus miestas. Be to, čia puikiai išvystyta infrastruktūra, kuria patogu naudotis ištisus metus. „Turime meteorologinių reiškinių stebėjimo stotelę, kuri kas valandą registruoja situaciją: saulės aktyvumą, ultravioletinių spindulių spinduliuotę ir panašiai. Tuos faktorius mes tiriame ir juos galime sieti su žmonių savijauta“, – apie tyrimų pobūdį lrytas.lt pasakojo jis.
Jūrinis klimatas lemia, kad Palangoje nėra tokių didelių temperatūrinių svyravimų, o tai taip pat teigiamai atsiliepia savijauta. Palanga yra vos keli metrai virš jūros lygio, tad čia oras prisotintas daugiau deguonies. Didesnis deguonies kiekis teigiamai veikia žmogaus sveikatą.
Palangos Turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė sako, kad pajūryje iš tiesų sudarytos visos sąlygos kvėpuoti jodu prisotintu oru ir gerinti sveikatą. „Turime daugybę pasivaikščiojimams ir pasivažinėjimams dviračiu skirtų takų, laisvalaikį žmonės gali leisti aktyviai ištisus metus. Tad atvykti pajūrin žmonės gali ne tik vasarą, bet ir pasibaigus šiltajam sezonui. Palangoje kiekvienas svečias gali pasirinkti poilsį tokį, apie kokį jis tik svajoja. Tai gali būti tingus poilsis viešbučio SPA centre ar sanatorijoje. O tie, kurie mėgsta aktyvų poilsį, gali mėgautis pasivaikščiojimais pajūriu ir kvėpuoti jodo prisotintu pušynų oru“, – kvietė ji.
Skiriasi nuo kitų kurortų
Specialistai pastebi, kad Palangos gamtiniai gydomieji veiksniai skiriasi nuo esančių kituose Lietuvos kurortuose. Šio kurorto klimatas – jūrinis, be žymesnių temperatūros svyravimų, su šiltomis vasaromis ir, palyginus, švelniomis žiemomis. Pastovus oro masių judėjimas tarp sausumos ir jūros sudaro natūralią pajūrio ventiliaciją, ko nepastebime sausumos klimato sąlygomis. Palangos oras ne tik švaresnis, bet ir turintis daugiau ozono, jonizuotų ir augmenijos fitoncidinių dalelių. Nuo jūros vėjas su mažais vandens lašeliais atneša į paplūdimį chloro, jodo ir kitų druskų dalelių, todėl kvėpuodami pajūrio oru, tartum naudojamės natūralia inhaliacija.
Kopos ir pušynai sudaro natūralią užuovėją, kur šaltesnėmis ir vėjuotomis dienomis poilsiautojai suranda jaukias oro bei saulės poveikio vietas. Karštomis dienomis po kvepiančiomis pušimis galima pasislėpti nuo deginančios saulės.
Kaip teigiama Lietuvos kurortų asociacijos tinklalapyje, Palanga yra ir balneoterapinis kurortas. Gydymui be jūros vandens yra naudojamas mineralinis vanduo, durpių gydomasis purvas bei kiti fiziniai gydomieji resursai. Palangos sanatorijos ir reabilitaciniai centrai veikia visus metus. Čia, atsižvelgiant į tavo sveikatą, bus pasiūlytos fizioterapijos, kineziterapijos, psichoterapijos, mechanoterapijos, refleksoterapijos, haloterapijos procedūros, gydomojo masažo, gydomųjų vonių ir dušų, gydomojo purvo bei kitos procedūros.
Čia sėkmingai gydomi įvairūs funkciniai centrinės nervų ir širdies kraujagyslių sistemos sutrikimai, neurozė, nutukimas. Palangos kurortas ypač tinka sveikstantiems po įvairių infekcinių ligų, operacijų, širdies raumens pakenkimų, atsiradusių dėl pervargimo ar medžiagų apykaitos sutrikimo. Šilčiausių metų laiku į Palangą galima vykti gydytis sergant reumatinėmis bei kitos kilmės sąnarių ligomis ar radikulitu.
Tą patvirtino VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Judita Daratienė.
„Po gydomųjų procedūrų kurorto svečiai gali mėgautis švelniu kurorto klimatu, pušyno ošimu, ramia aplinka, pasigrožėti besileidžiančia saule, žvelgdami į raminančias Baltijos bangas ne tik sezono metu! Gamta visus sunkumus bent trumpam padeda pamiršti. Mėgstantys meną čia ras laisvalaikiui parodas, muziejus, koncertus. Mėgstantys sportą – dviračių takus, bėgimo takus, baseinus, teniso kortus. Mėgstantys ramybę – pasivaikščiojimus parke ar pajūryje“, – teigė ji.
Naudingasis jodas
Pasak Klaipėdos Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Alinos Bocman buvimas prie jūros tai tas pats, kas ir pasivaikščiojimas pušyne, o didžiausia nauda organizmui – ore esantis jodas. „Nustatyta, kad oras ir pats klimatas bet kuriame pajūryje pasižymi didele vandens šilumine talpa, o tai reiškia, kad oras tokiose vietose yra pastovesnis ir palankesnis žmogaus organizmui. Be to, pajūryje lengviau kvėpuoti. Vitamino D pajūryje dėl didesnio UV spindulių kiekio galima gauti ir visai nebūnant saulėje, o sėdint pavėsyje miškelyje.
Teigiama, kad jodo koncentracija pajūrio ore didžiausia Saulei leidžiantis, rugpjūčio mėnesį. Esą tuo metu po saulėlydžio labai sveika kuo ilgiau vaikščioti pajūriu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pripažinusi jodo trūkumą kaip vieną svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai. Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daug sutrikimų. PSO duomenimis, apie trečdalį pasaulio gyventojų, gyvenančių jodo deficito aplinkoje, kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo nulemtų sveikatos sutrikimų. Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse.
Mokslininkų įrodyta, kad jūros bangų ošimas ramina ir teigiamai veikia žmogaus smegenis. Normalizuojasi pagrindiniai procesai, lengviau atsipalaiduojama, lengviau sutelkiamos mintys.
Lengviau kvėpuoti sergantiems kvėpavimo takų ligomis. Taip yra dėl to, kad pajūryje esantis susitelkęs oras yra prisotintas neigiamų jonų, o šie padeda žmogaus organizmui geriau įsisavinti deguonį. Ir tai daug geriau negu leisti atostogas ant sauso asfalto betono džiunglėse.
Tie patys neigiami jonai taip pat prisideda ir prie mūsų nuotaikos reguliavimo, nes kontroliuoja seratonino koncentraciją kraujyje. Šis hormonas atsakingas ne tik už nuotaiką, bet ir už reakciją į stresines situacijas. Taigi, net mažiausias pasivaikščiojimas pajūriu gali pakelti nuotaiką.
Pajūrio grynas oras suteikia tikrai daug naudos, todėl bent dalį savo atostogų turėtume skirtingi praleidimui jame“, – pasakojo specialistė.
Pajūrio ramybė
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė pastebi, kad oras ten, kur mažiau civilizacijos, fabrikų, gamyklų, transporto tinklų, visuomet geresnis. Ji taip pat pastebi, kad pajūryje žmonės psichologiškai ramesni. „Mokslininkų nuomonių apie prisotintą jogu orą yra įvairių, tačiau medikai tvirtintų, kad vis dėl to pagrindinis jodo šaltinis yra maistas. Įvairių maisto medžiagų įsisavinimas priklauso ne tik nuo to, kur mes būname, ką valgome, bet ir nuo to, kaip mes jaučiamės tai darydami ir apskritai, nuo to, kaip mes jaučiamės gyvendami.
Pajūryje žmonės dažniausiai niekur neskuba, atvažiavo pailsėti, buitis ir kasdienybė palikta kažkur, ji nebevargina. Pajūryje žmonės daug vaikšto, mažai važinėja automobiliu, mažiau vartoja greito maisto, mėgaujasi tuo, ką valgo, daug laiko praleidžia paplūdimyje.
Kai „galvos“ nusiramina, kūnas pradeda veikti kitu režimu, kitaip savintis maistą, kitaip miegoti, kitaip ilsėtis, kitaip virškinti, kitaip judėti, ima sveikti. Tiek pabuvus prie jūros visą dieną, tiek miške, vakare jaučiasi lengvas sveikas nuovargis. Lietuvos sveikuolių sąjungos 30 metų patirtis sako, kad bet kurioje vietoje pabuvus tokiu režimu ir tokia nuotaika, žmogus jaučiasi sveikesnis ir laimingesnis“, – teigia ji.
Kaip ištrūkti iš namų?
Pasak Sveikuolių sąjungos viceprezidentės, gyvenimas mieste ir darbo tempas jame labai daug ką apriboja judėjimui. Norėdami visą padaryti greičiau, žmonės sėda į automobilius, užsisako maistą į darbą arba namus, valgo prie kompiuterio arba prie televizoriaus, o vakare, pavargę nuo psichologinės įtampos, ilsisi ir niekur nebenori eiti.
„Pastebėjau, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunkiausia yra peržengti namų slenkstį. Komfortas, lyg kokia saviapgaulė, apraizgo savo tinklais. Kuo daugiau guli, sėdi, tuo kūnas tampa mažiau paslankesnis, tuo mažiau nori judėti.
Pirmas depresijos įveikimo būdas – judėjimas. Judėjimas net per prievartą. Saulės šviesoje žmonės tampa laimingesni, saulės šviesa mus veikia. Pastebėkite pavasarį! Kaip viskas atgyja, kaip prašviesėja žmonių veidai. Jei jie tamsiu paros metu irgi būtų daugiau lauke, jų veidų neapleistų šypsenos ištisus metus!“ – įsitikinusi ji.
S. Kriaučiūnienė mano, kad vaikams nereikia galvoti veiklos, jie patys paprastai jos susigalvoja. Reikia jiems tiesiog leisti būti lauke. „Visi prisimename vaikiškas stovyklas, žygius. Jei savaitgaliais leistumėme sau keliauti po mūsų šalį pėsčiomis, plaukti baidarėmis ar valtimis, gyventi palapinėse, susigalvoti kokių nors prasmingų aplinkos tvarkymo darbų tokių kelionių metu, viskas tai būtų visiems į naudą: ir žmonėms, ir gamtai“, – mano ji.
