5 esminės klaidos, kliudančios jums sulieknėti

Kai susitarėme su gydytoja dietologe Kristina Jasmontiene pasikalbėti apie dažniausias lieknėjimo klaidas, ji nusijuokė, kad tema – sena kaip pasaulis. Tačiau pripažino, kad klaidos metai iš metų neretai kartojamos tos pačios.

Klaidos metai iš metų neretai kartojamos tos pačios.<br> 123rf nuotr.
Klaidos metai iš metų neretai kartojamos tos pačios.<br> 123rf nuotr.
Tiek lieknėjant, tiek rūpinantis kasdiene mityba, sveikesnio pasirinkimo paieška yra sveikintina, tačiau taip garsiai aptarinėjamų kviečių bijoti tikrai nereikėtų.<br> 123rf nuotr.
Tiek lieknėjant, tiek rūpinantis kasdiene mityba, sveikesnio pasirinkimo paieška yra sveikintina, tačiau taip garsiai aptarinėjamų kviečių bijoti tikrai nereikėtų.<br> 123rf nuotr.
Žmonės nėra pasimokę, kad dietos, kaip trumpalaikė svorio reguliavimo priemonė, nėra veiksmingos.<br> 123rf nuotr.
Žmonės nėra pasimokę, kad dietos, kaip trumpalaikė svorio reguliavimo priemonė, nėra veiksmingos.<br> 123rf nuotr.
Ar būtina laikytis 16 ar 18 valandų pertraukos? Įtaka medžiagų apykaitai žinoma yra, bet ne mažiau svarbu kad tai taptų kasdieniu įpročiu, o ne trumpalaikiu.<br> 123rf nuotr.
Ar būtina laikytis 16 ar 18 valandų pertraukos? Įtaka medžiagų apykaitai žinoma yra, bet ne mažiau svarbu kad tai taptų kasdieniu įpročiu, o ne trumpalaikiu.<br> 123rf nuotr.
Ar tikrai liekno kūno siekis pateisina visas priemones, iliustruoja ne taip seniai buvęs tikrai ne mokslinis eksperimentas kai valgant tik greitą maistą buvo siekiama sumažinti svorį.<br> 123rf nuotr.
Ar tikrai liekno kūno siekis pateisina visas priemones, iliustruoja ne taip seniai buvęs tikrai ne mokslinis eksperimentas kai valgant tik greitą maistą buvo siekiama sumažinti svorį.<br> 123rf nuotr.
 123rf nuotr.
 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 15, 2019, 6:31 PM, atnaujinta Oct 16, 2019, 10:07 AM

  1. Nenuoseklumas ir režimo nebuvimas

Pasak gydytojos, žmonės nėra pasimokę, kad dietos, kaip trumpalaikė svorio reguliavimo priemonė, nėra veiksmingos. Vis bando jų laikytis. Deja, vis sugrįžta į tą patį tašką.

„Atsiranda naujos dietų interpretacijos: šiuo metu „ant bangos“ protarpinis badavimas ar ketogeninė dieta. Žinoma, pastarosios nėra tokios banalios, kaip kokia kopūstų sriubos dieta. Jos minimos ir mokslinėje literatūroje, yra tyrimų, kurie nagrinėja naudą ir pagrįstumą. Bet praktikoje, jų interpretavimas ir pritaikymas kasdieniame gyvenime neretai būna labiau žalingas nei naudingas.

O klasikinės klaidos vis dar kartojamos: nenuoseklus valgymas, persivalgymas, nedėmesingas valgymas, užkandžiavimas ir t.t.“, – sako K.Jasmontienė.

Ji pastebi, kad labai opia problema tampa ir vaikų svorio reguliavimas. Ligos, kurios anksčiau kamuodavo tik jau vyresniame amžiuje, šiandien sutinkamos ir vaikų tarpe. „Vaikų nutukimas auga didžiuliais mastais. Atrodytų, jog vaikai lyg ir turėtų turėti sveikesnį mitybos režimą, galimybę sveikiau pasirinkti, jų veiklos gana aiškios ir atrodytų suplanuojamos, fizinio aktyvumo galimybių irgi yra, bet praktika kitokia – didelė problema – mitybos režimo nebuvimas, užkandžiavimas, ir itin mažas fizinis aktyvumas.

Vaikai nepusryčiauja, valgo tik kartą ar kelis per dieną, daugiau vakare, per dieną daug mažai vertingų užkandžių, valgymas prie ekranų, nelieka laiko o ir noro fizinei veiklai“, – teigė gydytoja dietologė.

  1. Įpročio nesuformavimas

Dirbdama ir konsultuodama pacientus K.Jasmontienė pastebi, kad pasidavimas įvairioms lieknėjimo „madoms“ yra gajus, tačiau ne visada suprantama pati metodo esmė.

„Norisi pastebėti, kad šiandien populiaraus protarpinio badavimo principai buvo rekomenduojami visuomet. Tik nebuvo taip vadinami. Juk nevalgyti tam tikrą laiką iki miego labai tradicinė rekomendacija. Jei laikomės sveiko mitybos režimo planavimo principų, miegame įprastas 7 – 8 valandas, tai nevalgymo tarpas tarp vakarienės ir pusryčių išlieka bent 12-14 valandų.

Ar būtina laikytis 16 ar 18 valandų pertraukos? Įtaka medžiagų apykaitai žinoma yra, bet ne mažiau svarbu kad tai taptų kasdieniu įpročiu, o ne trumpalaikiu. Ne kiekvienas žmogus tokią pertrauką gali daryti dėl esamos sveikatos būklės, o ir nuolatos taip gyventi dažnas gali ne visada. Šio būdo efektyvumas ypač žymus itin chaotišką režimą turintiems žmonėms, kurie valgo naktį, ar vėlai vakare, trumpai miega ir pan. Ribos, kuomet apsisprendžiame nevalgyti labai svarbios, o kartu ir savotiškai lengvos, nes valgyti lyg ir galima ką tik nori. Kaip pirmas žingsnis keisti maitinimosi principus sveikesnių link – puikus, bet turėtų būtų ir sekantys žingsniai – raciono planavimas, maisto įvairovė, tinkamas ruošimas, porcijos dydis ir pan.“, – sako specialistė.

  1. Kalorijų neskaičiavimas ir netinkami jų šaltiniai

Medikų bendruomenė kalba ir moksliniai straipsniai rašomi apie tai, kad ketogeninėje dietoje gausu riebalų. Tačiau ši dieta pastaruoju metu yra labai populiarus lieknėjimo metodas. Gydytoja dietologė pastebi, kad ji turi ne vien privalumų.

„Neabejotinai, suvartojami riebalai nėra vien augalinės kilmės. Tad vienas iš tikėtiniausių šalutinių tokios mitybos poveikių – padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Didesnis nei rekomenduojama baltymų kiekis reikšmingas inkstų veiklai. O apie angliavandenius galvodami turime nepamiršti, kad nevalgoma ne tik saldumynų, bet ir vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, taigi organizmas netenka labai daug, žarnyno veiklai tai taip pat didelis iššūkis. Tad teigti, kad ketogeninė dieta turi tik privalumų, o svorio atsikratyti tinkamos bet kokios priemonės – negalime. Juo labiau, kad svorio netenkama itin greitai, labai didelė rizika svoriui grįžti, vos tik bus grįžta prie labiau įprastų mitybos įpročių.

Ar tikrai liekno kūno siekis pateisina visas priemones, iliustruoja ne taip seniai buvęs tikrai ne mokslinis eksperimentas kai valgant tik greitą maistą buvo siekiama sumažinti svorį.

Žmogus valgydamas greitą maistą, tačiau skaičiuodamas savo energijos poreikį ir jo neviršydamas, per keletą mėnesių sulieknėjo keletu kilogramų. Jam pavyko. Deja, kraujo tyrimų rezultatai lyginant prieš eksperimentą ir po jo buvo labai nedžiuginantys. Tik ar kiekvienas laikydamasis dietos stebi savo kraujo tyrimus? Žala sveikatai dažnai pasireiškia tik po kelių mėnesių.

Keisti maitinimosi įpročius labai sveikintinas žingsnis, bet ne mažiau svarbu ir tinkamų būdų pasirinkimas“, – teigia dietologė.

  1. Tam tikrų produktų baimė

K.Jasmontienė taip pat sako, kad tiek lieknėjant, tiek rūpinantis kasdiene mityba, sveikesnio pasirinkimo paieška yra sveikintina, tačiau taip garsiai aptarinėjamų kviečių bijoti tikrai nereikėtų. Baimės ne visuomet būna pagrįstos.

„Pilno grūdo produktų pasirinkimas visuomet prasmingas, jie mažiau perdirbti, jų glikeminis indeksas mažesnis, taigi ir sotumo jausmas ilgesnis, skaidulų kiekis didesnis ir t.t. Celiakija serga, alergiją kviečių baltymui ar neceliakinį jautrumą gliutenui turi tikrai mažiau žmonių, nei yra tiesiog manančių, kad glitimo turintys produktai labai nesveiki. Didžioji dalis žmonių gali valgyti glitimo turinčius produktus, bet rinktis ne saldumynus, o pilno grūdo kruopas, duoną ar makaronus“, – pabrėžia medikė.

  1. Nesaikingas vartojimas

Tam tikra prasme sveikesnių saldumynų gaminimas ir valgymas, pasak dietologės, yra neblogas pasirinkimas. Tiesa, jei jų suvalgoma daug, sveikesnės alternatyvos faktorius yra veikiau pasiteisinimas.

„Tas pats medus yra laikomas pridėtiniu cukrumi. Taip, tai bus sveikiau nei cukrus dėl savo maistinės vertės ir tam tikrų savybių. Tačiau tai nereiškia, kad jo galime valgyti neribotai. Jei cukrų pakeisime medumi, bet vietoj vieno šaukštelio sunaudosime tris, bus daugiau žalos, nei naudos“, – tvirina gydytoja dietologė.

Sulieknėjote? Papasakokite savo istoriją ir dalyvaukite portalo lrytas.lt konkurse „Lieknėk sveikai“: plius.lrytas.lt/lieknek-sveikai!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?