Paprastas būdas, kaip ženkliai sumažinti bet kokį skausmą ir pagerinti savijautą

Altruizmas – gerų darbų darymas nesitikint naudos – yra naudingas visuomenei ir sveikatai. Netikite? Naujas „Proceedings of the National Academy of Sciences“ žurnale publikuotas tyrimas rodo, kad altruizmo nauda yra jaučiama fiziškai.

Mokslininkai atliko keturis eksperimentus ir mano, kad altruizmas padeda malšinti skausmą.<br>123rf nuotr.
Mokslininkai atliko keturis eksperimentus ir mano, kad altruizmas padeda malšinti skausmą.<br>123rf nuotr.
Mokslininkai atliko keturis eksperimentus ir mano, kad altruizmas padeda malšinti skausmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mokslininkai atliko keturis eksperimentus ir mano, kad altruizmas padeda malšinti skausmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 19, 2020, 5:28 PM

Sakoma, kad nesavanaudiškų gerų darbų nebūna. Kiekvieną gerą darbą lydi savanaudiški motyvai. Kai kurie žmonės patys nori jaustis esantys geresni, kiti stengiasi gerus darbus daryti viešai, taip kurdami įvaizdį, kuris, kaip jie tikisi, vėliau jiems bus naudingas. Bet kuriuo atveju, altruizmas nėra miręs, tik jo nauda gerų darbų kūrėjui yra ne šiaip emocinė ar psichologinė, o fizinė.

Mokslininkai atliko keturis eksperimentus ir mano, kad altruizmas padeda malšinti skausmą. Iš pradžių mokslininkai kalbino žmones, kurie aukojo kraujo po didelio žemės drebėjimo. Jie taip pat pasikalbėjo ir su tais, kurie aukojo kraujo ramesniu laiku, be jokių katastrofų ar nelaimingų atsitikimų. Mokslininkai klausė apie skausmą, kurį sukelia adata. Tie, kurie davė kraujo po žemės drebėjimo jautė mažiau skausmo.

Tiesa, tai nieko neįrodo, nes aukoti kraujo galima bet kada. Tai, kad aukojama ne po kokios nors katastrofos, nereiškia, kad pats veiksmas yra mažiau altruistiškas. Tiesiog kraujo aukojimas po žemės drebėjimo tarsi pabrėžia šio veiksmo svarbą ir reiškmę – donorai lengviau gali patys sau atsakyti „Kodėl?“ Taigi, mokslininkai atliko ir antrąjį eksperimentą.

Antrojo eksperimento metu žmonės buvo užklupti lauke ir turėjo padėti migrantų vaikams pasikartoti žinias iš vadovėlio. Tie, kurie sutiko, teigė beveik nejaučiantys šalčio, kai tie, kurie atsisakė padėti, kentėjo kur kas labiau.

Trečiajame eksperimente pastebėti panašūs rezultatai – tie vėžiu sergantys žmonės, kurie valė patalpas ir gamino maistą kitiems, jautė mažiau skausmo nei tie, kurie rūpinosi tik savimi.

Galiausiai, ketvirtojo eksperimento metu dalyviai turėjo aukoti pinigus našlaičiams. Tuomet jiems teko gultis į magnetinio rezonanso aparatą. Mokslininkai eksperimento dalyviams nestipria elektros srove sukėlė skausmą. Tie dalyviai, kurie paaukojo pinigų našlaičiams, jautė mažiau skausmo – tai patvirtino ir fiksuojamas smegenų atsakas į skausmą. Dar mažiau skausmo jautė tie, kurie manė, jog jų auka buvo reikšminga.

Kodėl taip yra? Žmogus yra socialus gyvūnas. Kaip ir kiti socialūs gyvūnai, mes galima išgyventi tik grupėmis. Gamta skatina socialinį elgiasį, kuris stiprina grupę. Vienas iš tokių skatinimo būdų, kaip dabar ima aiškėti, yra sveikata – kuo didesnius gerus darbus darysite, tuo mažiau skausmo jausite. Tačiau, aišku, mokslininkams tektų atlikti žymiai išsamesnius fiziologinius tyrimus, kad galutinai išsiaiškintų šio psichosomatinio fenomeno mechanizmus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.