Gydytojas – apie Pasaulinę širdies dieną: žuvį valgant kasdien, infarkto rizika krinta perpus

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet atima 17 mln. žmonių gyvybių – tai yra maždaug trečdalis visų pasaulio mirčių.

Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.<br>„Vičiūnų grupės“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 29, 2020, 2:12 PM, atnaujinta Sep 29, 2020, 2:36 PM

Tuo tarpu Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų.

Pagrindinė lietuvių mirties priežastis – miokardo infarktas.

Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Pasak gydytojų, net iki 80 % širdies ir kraujotakos sistemos ligų būtų galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybą.

Plačiai žinoma, jog širdies būklei itin naudinga Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindą sudaro augalinės kilmės produktai, žuvis, jūros gėrybės.

Sveikiausi europiečiai reguliariai vartoja žuvį

Ne paslaptis, kad didžiausi sveikos širdies ir kraujotakos sistemos priešai – perdirbtas, riebus maistas su jame esančiu cholesteroliu ir fizinio aktyvumo stoka.

Per didelis blogojo cholesterolio kiekis organizme neigiamai veikia kraujotakos sistemą: pažeidžia kraujagyslių sieneles, sukelia uždegimą, didina spaudimą bei kraujo krešėjimą.

Norint sumažinti blogojo cholesterolio, gydytojai pataria valgyti mažiau riebių pieno produktų, padažų, rečiau vartoti pridėtinį cukrų bei druską.

Į racioną siūloma įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, bent tris kartus per savaitę valgyti žuvį ir jos produktus.

„Žuvyje esančios medžiagos skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą ir tokiu būdu apsaugo širdį ir kraujagysles nuo pavojingojo cholesterolio.

Triskart per savaitę vietoje mėsos renkantis žuvį, tikimybė susirgti išeminėmis širdies ligomis sumažėja 20 %.

Žuvį valgant kasdien, miokardo infarkto rizika krinta perpus. Tai visų pirma siejama su sveikaisiais riebalais ir juose esančiomis riebalų rūgštimis omega-3, kurios mažina trigliceridų kiekį kraujyje ir gerina kraujotaką“, – sakė šeimos gydytojas Julius Dabkus.

Vienas iš pavyzdžių – Viduržemio jūros dietos besilaikantys pietų europiečiai. Kitų šalių gyventojus jie lenkia gyvenimo trukme, gerokai rečiau serga ne tik širdies bei kraujagyslių ligomis, bet ir vėžiu.

Iki šiol manyta, jog širdies būklę iš esmės gerina tik žuvyje esantys polinesotieji riebalai. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, jog sklandų kraujotakos darbą užtikrina bendra žuvyje ir jūros gėrybėse esančių omega-3 ir vitaminų bei mineralų visuma.

Valgo daugiau lašišos ir silkės

Žuvis bei jūros gėrybės – neginčijamai ne tik širdžiai, bet ir visam organizmui naudingi produktai.

Specialistai rekomenduoja rinktis šviežią arba šaldytą žuvį, geriausia be priedų, aliejų ar padažų.

Tokiu būdu išsaugomos vertingiausios produkto savybės, natūralus skonis, išvengiama virškinimą apsunkinančių medžiagų.

Pasak „Vičiūnų grupės“ produktų vystymo vadovės Vilmos Stankevičienės, tai suvokia vis daugiau šiuolaikinių vartotojų, kurie renkasi sveikesnius, natūralios sudėties žuvies gaminius.

„Dirbdami su prekybos tinklais septyniose dešimtyse rinkų visame pasaulyje, matome aiškią tendenciją, kad ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių šalių pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria produktų natūralumui ir pilnavertei sudėčiai.

Tad „Viči“ gaminių receptūrose naudojame mažiau druskos ir cukraus, nė vienoje grupės gamykloje nenaudojame genetiškai modifikuotų žaliavų.

Nors kiek lėčiau už vakariečius, lietuviai taip pat vis dažniau gaminius renkasi ne tik pagal skonį, bet ir pagal sveikumą“, – teigė Vilma Stankevičienė.

Tai iliustruoja ir „Vičiūnų grupės“ pardavimai, kai greta nuo seno lietuvių mėgstamų sūdytos skumbrės, silkės, surimio ir kitų gaminių, žmonės dažniau valgo ir natūralią žuvį be papildomų priedų.

„Pavyzdžiui, per pastaruosius metus 16 % išaugo lašišos pardavimai. Pirkėjai dažniau renkasi tiek šaldytą, tiek ir sūdytą ar rūkytą lašišą. 6 % Baltijos šalyse ūgtelėjo ir silkės pardavimai“, – statistika dalijosi „Vičiūnų“ atstovė.

Rinkoje jau kuris laikas siūloma ir sveikesnė šio gaminio alternatyva – „Viči“ silkė be aliejaus, jos pardavimai Baltijos šalyse kol kas sudaro kelis procentus nuo visų silkės pardavimų, bet pirkėjų ratas kiekvieną ketvirtį nuosekliai auga.

Po truputį lietuvių atrandama žuvis, kartu su didėjančiu visuomenės dėmesiu fiziniam aktyvumui, sveikatos specialistams teikia vilčių, jog tai taps taip reikalingu postūmiu kovojant su mūsų šalį kamuojančiomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Vičiūnų grupe“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.