Paaiškino, kodėl lietuviai priešinasi kaukių dėvėjimui: pamiršo svarbiausią taisyklę Ragina saugoti tėvus ir kaimynus

Koronavirusas dažniausiai perduodamas oro lašeliniu būdu, žmonėms kosint, čiaudint, dainuojant, kalbant ar kvėpuojant. Todėl viso pasaulio bendruomenėse dažna rekomendacija arba prievolė šios pandemijos metu naudoti daugiasluoksnes kaukes. Deja, pasižvalgius gatvėse ir socialiniuose tinkluose, matyti, kad nemažai lietuvių vis dar priešinasi kaukių dėvėjimui arba tai daro netinkamai.

Nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 19, 2020, 7:09 AM

Nesuvokiame realaus pavojaus

Psichologas dr. Marius Daugelavičius sako, kad pasipriešinimas kaukėms – anokia naujiena. Tai ne vienintelis dalykas, kuriam priešinasi lietuviai. Pasipriešinimas, pasak psichologo yra natūrali žmogiška reakcija.

„Žmonės priešinasi daug kam. Kaukių atvejis nėra išskirtinis. Moksliškai gi įrodyta, kad rūkymas ir alkoholis kenkia, bet žmonės vis tiek rūko ir vartoja alkoholį. Racionalumas dažniausiai nėra pagrindinis žmogaus elgesio variklis. Įpročio galia yra labai didelė. Kaip žmogus pripranta gyventi, daug dalykų vyksta iš inercijos ir pakeisti įpročius, gyvenimo stilių – labai problematiška“, – sako jis.

M.Daugelavičius pastebi, kad pandemija apribojo kasdienį gyvenimą. Ir nors koronavirusą gydančiose įstaigose jau ima stigti laisvų lovų, realaus pavojaus vis dar dažnai nesuvokiame.

„Egzistuojantis pavojus neatrodo toks realus. Žmogui atrodo: „Na, susirgsiu, persirgsiu kaip gripu, nieko čia tokio“. Motyvas saugotis menkas. Gal bus, gal nebus, gal ne man. Visuomenė nelabai aiškiai suvokia tą pavojų ir kad apsaugos priemonių iš tiesų realiai reikia“, – aiškina jis.

Iš tiesų, moksliniai tyrimai rodo, kad kaukės, visų pirma, skirtos sumažinti virusų turinčių lašelių išsiskyrimą. Tai ypač aktualu besimptomiams ar simptomų neturintiems užsikrėtusiems nešiotojams, kurie gerai jaučiasi ir gali nežinoti apie savo užkrečiamumą kitiems, ir kurie, kaip manoma, lemia daugiau nei 50 procentų perdavimo atvejų.

Daugiasluoksnės audinio kaukės blokuoja iškvepiamų dalelių kartu su virusais patekimą į aplinką nuo 3 iki 6 kartų. Audinio kaukės ne tik veiksmingai blokuoja daugelį didelių lašelių – 20-30 mikronų ir didesnių, bet ir gali užkirsti kelią smulkių lašelių ir dalelių, mažesnių nei 10 mikronų, pasklidimui aplinkoje.

Saugome ne tik save, bet ir kitus

Psichologas aiškina, kad žmogaus pasipriešinimą kaukių dėvėjimui pakursto ir instinktai, mat kažkiek apribojamas kvėpavimas.

„Todėl žmonės gali stengtis išvengti kaukių. Įsijungia pasąmoninė apsauga. Vienintelis kelias – keisti visuomenės mąstymą. Nuolat kartoti, keisti įprotį.

Pandemija tęsiasi pakankamai ilgą laiką, po truputį žmonės susigyvens. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad kaukės dėvėjimas yra reikalingas ne tik man, kad aš neužsikrėsčiau, bet ir tam, kad aš neapkrėsčiau , apsaugočiau kitus.

Pavasarį visi saugojome savo vyresnio amžiaus kaimynus, tėvus, kolegas. Tai nepasikeitė. Tą daryti svarbu ir dabar. Suprantama, pandemija užsitęsė, išvargino, pavojų atmetame. Suprantama, žmonės ir karų metu gyveno ir kažkaip prisitaikė. Dabar situacija kažkiek panaši.

Būkime pilietiški ir atsakykime prieš kitus. Jauną žmogų gąsdink negąsdinęs virusu. Tačiau prisiminkime visus pagyvenusius, rizikos grupių žmones ir juos saugokime“, – ragino psichologas.

Priešinasi ne tik lietuviai

Nepaisant gausybės įrodymų, kad veido prisidengimas stabdo koronaviruso plitimą, kai kurios šalys, vis dar nereikalauja visuotinio kaukių dėvėjimo.

Tačiau vienas iš Vašingtono universiteto Sveikatos matavimo ir vertinimo instituto modelių prognozavo, kad jei 95 procentai amerikiečių nešios kaukes, nuo rugsėjo pabaigos iki kovo 1 d. gali būti išgelbėta mažiausiai 63 tūkst. gyvybių.

Deja, kai kurie amerikiečiai, įskaitant buvusį prezidentą Donaldą Trumpą, kaukes pasitelkė politiniams pareiškimams, kas turėjo įtakos visuomenės dvejonėms. Protestuotojai pasisakė prieš kaukes teigdami, kad jos pažeidžia asmens laisvę.

Kaukių dėvėjimo taisyklės daugelyje Europos regionų taip pat yra gana laisvos. Jos yra privalomos viešose patalpose ir viešajame transporte Didžiojoje Britanijoje, darbo vietose visoje Prancūzijoje – ir visiems paryžiečiams. Bet tokios taisyklės įsigaliojo tik vasarą. Tuo tarpu Švedija nereikalauja ir nerekomenduoja dėvėti kaukes išvis.

Tuo tarpu, tokiose šalyse kaip Kinija, Taivanas ir Singapūras, priešingai – kaukių naudojimas yra beveik visuotinis. Pietų Korėjoje ir Melburne (Australija) gyventojai, viešose vietose nedėvintys kaukės – o taip pat įmonės, kurios nesilaiko kaukių dėvėjimo politikos – gali būti nubaustos bauda.

Kokie rezultatai? Taivanas, praėjusią savaitę pažymėjo 200 dienų iš eilės be nei vieno naujo COVID-19 atvejo. Australijos pandemijos epicentras – Viktorijos valstija – kuri pirmą kartą per keturis mėnesius spalio 26 ir 27 dienomis užfiksavo lygiai nulį naujų atvejų.

Pasak visuomenės sveikatos ekspertų, šias sėkmes lemia aiškus receptas: darnus planas su nuosekliai pateikiama informacija, visuotinis kaukių dėvėjimas, intensyvus testavimas ir aktyvi kontaktų paieška. Šalims, kurios nesugeba pažaboti protrūkių, trūksta bent vieno iš šių elementų.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.