Smegenų mankšta
Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu gali pakenkti galvos smegenims. Atliktos studijos atskleidžia, jog dažnai pažeidžiama priekinių galvos smegenų žievės sritis. Čia saugoma mūsų darbinė atmintis tol, kol ji perkeliama į ilgalaikę atmintį arba ištrinama.
Alkoholio, kvaišalų, sužeidimų ar ligų paliktą pėdsaką, dėl kurio atsiranda atminties problemų, galvos smegenims laikui bėgant dažniausiai pavyksta atitaisyti.
Šią savybę neurologai vadina plastiškumu. Ir senėjimo procesas nebūtinai turi lemti protinių gebėjimų nykimą.
Tarp 30 ir 80 gyvenimo metų natūraliai miršta dešimt procentų visų galvos smegenų ląstelių. Bet šį procesą galima sustabdyti sustiprinta protine veikla.
Pavyzdžiui, mokantis kalbos, grojant muzikos instrumentu, tikslinga atminties treniruote ar skaitant sudėtingesnius tekstus.
Žmonės, kurie daug mokosi, dėl papildomų sinapsių – jungčių tarp dviejų neutronų, pritaikytų signalams perduoti, – turi didesnį smegenų pajėgumą. Galvos smegenų žievės apvalkalo dalis atlieka filtro funkciją: kokia informacija turi nukeliauti į trumpalaikę, o kokia – į ilgalaikę atmintį.
Netikėtas tyrimas
Tai, ko neišmokote vaikystėje, jausite visą gyvenimą? Ne, tai netiesa.
Gyvenimo patirties turintys žmonės turi dar ir pranašumą. Vyresniųjų atmintis dirba lėčiau, bet daro mažiau klaidų. Jie, siekdami patirti naujų įspūdžių, gali remtis savo jau turimomis žiniomis ir patirtimi.
Savo studijai „Aging with Grace“ parengti JAV epidemiologas profesorius Davidas Snowdonas 15 metų tyrinėjo 678 vyresniojo amžiaus vienuolių – moterų galvos smegenis. Po jų mirties buvo atliktas skrodimas.
Epidemiologas buvo nustebintas rezultato: dvasinis ir socialiai aktyvus gyvenimas, derinamas su sveiku gyvenimo būdu, gali sušvelninti senatvinės demencijos požymius. Tuomet šios ligos eiga būna nepastebima.
Specialistai pirmiausia pataria neišbraukti iš savo dienotvarkės fizinio aktyvumo. Pasivaikščiojimai nuteikia apmąstymams – tai žinojo jau senovės filosofai.
Dėl fizinio aktyvumo suaktyvėja galvos smegenų kraujotaka, o tai padidina energijos ir deguonies atsargas. Ulmo (Vokietija) universiteto mokslininkai savo studijoje „Ar vaikščiojimas žmogų daro protingą?“ įrodė, kad tam tikriems protiniams gebėjimams tiesiogiai įtakos turi reguliarus sportavimas.
Keturis mėnesius tris kartus per savaitę tyrimo dalyviams jie skyrė ištvermę ugdančias treniruotes. Ši grupė, palyginti su nesportuojančiąja, pasižymėjo geresniu erdvės suvokimu ir gebėjimu sutelkti dėmesį.
Greiti pasivaikščiojimai, bėgimas, vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis ar plaukimas – šios fizinio aktyvumo rūšys geriausiai padeda organizmą aprūpinti deguonimi.
Ne mažiau svarbus ir gebėjimas atsipalaiduoti. Nejaugi manote, kad gulėdami lovoje ir iki gilios nakties žiūrėdami televizorių atsipalaiduojate? Ne, tai galvos smegenims reiškia dar vieną darbą. Joms pailsėti padeda prisiminimai apie tą laiką ir vietą, kai mums buvo gera ir ramu.
Pastaruoju metu nemažai kalbama apie daugiaveiką (anglų k. „multitasking“). Ar iš tikrųjų per trumpą laiką galima atlikti daug užduočių? Specialistai neabejoja – tai klaidingas įsitikinimas.
Kai užduotis atliekame vieną po kitos, esame dvigubai protiškai pajėgesni. Jei stengiamės daug darbų atlikti vienu metu, apkrauname darbinės atminties saugyklą, galvos smegenys patenka į nuolatinio pavojaus būseną. Dėl to laikui bėgant sumažėja gebėjimas susikaupti.
„Smegenų maistas“
Koronaviruso pandemijos metu daugelis dirbame namuose ir sutelkti dėmesį į vieną užduotį galime vis rečiau. Tai jau tapo kasdienybe. Mokslininkai neigiamai vertina daugiaveiką, o kiti ją laiko didžiausia žmogaus vertybe.
Nors galvos smegenys sudaro tik du procentus mūsų svorio, jos sunaudoja 20 proc. energijos.
Tad saugyklą gliukoze iš riebalų audinio reikia pildyti visą parą. Ir tai paaiškina, kodėl į genus yra įterptas poreikis valgyti, kai tik pasitaiko galimybė.
Bet dar niekada nebuvo taip lengva įsigyti maisto kaip dabar – net ir pandemijos metu. Dėl to žmonės storėja.
Drausmė ir tinkama mityba – naudinga ne tik figūrai. Atsisakius paprastų angliavandenių, pavyzdžiui, baltos duonos, cukraus kiekis kraujyje mažėja, bet dėl to atsiranda dėmesingumo problemų. O kompleksiniai angliavandeniai, kaip antai bulvės ar viso grūdo gaminiai, galvos smegenis ilgam laikui aprūpina energija.
Daug įvairiaspalvių daržovių, aukštos kokybės augaliniai aliejai, baltymų turinčios ankštinės daržovės ir neriebūs pieno produktai aprūpina organizmą svarbiais vitaminais, maistingosiomis ir mineralinėmis medžiagomis.
Tikruoju galvos smegenų maistu laikomos mėlynės (antioksidantai), bananai (magnis), riešutai (lecitinas, vitaminai B, cinkas), žalios lapinės daržovės (folio rūgštis), kviečių grūdų gemalai (spermidinas) ir žuvis (omega-3 riebalų rūgštys).
Galvos smegenims labai svarbūs skysčiai. Kasdien būtina suvartoti mažiausiai 200 mililitrų vandens kiekvieniems 10 kilogramų kūno svorio, teigia specialistai.
Atminties problema gali atsirasti ir dėl miego trūkumo. Svarbiausia nemigos priežastis – miego higienos nesilaikymas.
Prieš miegą patartina išgerti puodelį mėgstamos arbatos, išvėdinti butą, palikti ramybėje televizorių ir nenaršyti po socialinius tinklus.
Įžymybių atmintis
Holivudo žvaigždę Harrisoną Fordą (78 m.) po jo lėktuvo katastrofos ištiko amnezija. „Tik prisiminiau, kad sugedo variklis, ir pokalbį su skrydžių kontrolės bokšto darbuotoju“, – pasakojo aktorius. Tik po daugelio dienų jam grįžo atmintis.
„Titaniko“ žvaigždė Kate Winslet (45 m.) sako, kad trečiasis nėštumas turėjo poveikį jos atminčiai. Tik pagimdžiusi aktorė galėjo atmintyje atgaivinti tai, kas buvo jos gyvenime. Kaip antai filmus, kuriuose vaidino.
Vokiečių aktorė Susanne Patzold (53 m.) niekada neturėjo problemų atmintinai išmokti vaidmenį. Ji yra pastebėjusi, kad atmintis pati nusprendžia, ką nori išsaugoti, o ko – ne. Jai, kaip aktorei, atrodo, kad vietovių pavadinimai ne tokie reikšmingi kaip devintojo ar dešimtojo dešimtmečių dainų tekstai.
Jos tėvynainis aktorius Arminas Rohde (65 m.) nuo to laiko, kai vartoja mažiau cukraus ir neberūko, pastebėjo, kad jo galvos smegenys dirba greičiau ir yra pajėgesnės.
Stovi scenoje priešais tūkstančius gerbėjų, o galvoje tvyro tuštuma. Tokią būseną jau daugelį kartų patyrė keturių vaikų tėvas, garsusis britų atlikėjas Robbie Williamsas (47 m.).
2009-aisiais per televizijos šou „X faktorius“ finalą dainininkas pamiršo pirmąsias savo populiariojo hito „Angel“ eilutes. 2010-aisiais suklydo per vieną labdaros koncertų Londone. Dar po šešerių metų per „Bambi“ teikimo ceremonijos Berlyne repeticiją pamiršo savo dainos „The Heavy Entertainment Show“ žodžius. Dabar per visus savo koncertus R.Williamsas naudojasi vadinamaisiais telesufleriais.
„Jei praeityje vartojai alkoholį ir narkotikus, galvos smegenys nedirba, kaip reikia. Stovėti scenoje priešais 80 tūkst. žmonių ir pamiršti tekstą – siaubingas scenarijus“, – prisipažino Robbie viename interviu.
Iš šios skaudžios patirties R.Williamsas padarė išvadas – visiškai nevartoja alkoholio ir nesisvaigina kvaišalais.
