Elgesio tyrinėtojas patarė, kaip išsiugdyti sveikesnius įpročius: įvardijo, kas trukdo labiausiai

Praėjo keli mėnesiai nuo Naujųjų metų ir tikriausiai daugelio žmonių pažadai būti fiziškai aktyvesniems, valgyti sveikiau, gerti daugiau vandens ir pan. netapo kasdieniais įpročiais. Kodėl taip sunku išsiugdyti sveikatai palankius įpročius? Psichologai, koučeriai ir treneriai pabrėžia vidinę motyvaciją, tačiau pažvelkime į šį reiškinį iš elgesio mokslo perspektyvos. Apie sveikatos įpročius – elgesio tyrinėtojo, Kolumbijos lietuvio Pauliaus Yamin-Slotkaus interviu portalui manodaktaras.lt.

Kodėl taip sunku išsiugdyti sveikatai palankius įpročius?<br>Unsplash nuotr.
Kodėl taip sunku išsiugdyti sveikatai palankius įpročius?<br>Unsplash nuotr.
Elgesio tyrinėtojas, Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus<br>VGTU nuotr.
Elgesio tyrinėtojas, Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus<br>VGTU nuotr.
Kodėl taip sunku išsiugdyti sveikatai palankius įpročius?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kodėl taip sunku išsiugdyti sveikatai palankius įpročius?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Monika Kairienė, manodaktaras.lt

Mar 13, 2021, 10:20 PM, atnaujinta Mar 13, 2021, 10:20 PM

Elgesio mokslas – gana nauja tarpdisciplininė mokslo šaka, kuri, remiantis neuromokslo, psichologijos, sociologijos, antropologijos žiniomis, padeda suprasti, kas lemia ir kaip galima būtų keisti žmonių elgesį.

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus yra elgesio tyrinėtojas, Pensilvanijos universiteto Socialinių normų ir elgesio pokyčių centro vykdomasis direktorius, Londono Ekonomikos mokyklos Psichologijos ir elgsenos mokslų katedros kviestinis bendradarbis. P.Yamin-Slotkus buvo Kolumbijos vyriausybės Elgesio ir kultūros komandos vadovas, konsultavo lietuvių kilmės Bogotos merą Antaną Mockų.

– Kodėl taip sudėtinga įgyti naujų įpročių, net jei žinome, kad jie turėtų teigiamą poveikį sveikatai? Žinome, koks svarbus fizinis aktyvumas, sveika mityba bendrai savijautai ir daugybės ligų prevencijai, tačiau išsiugdyti sveikesnius įpročius labai sunku. Kokias klaidas daro žmonės?

– Žmonėms sunku suvokti tų sveikatos tikslų naudą, nes trumpalaikis atlygis yra kur galingesnis. Trumpalaikis atlygis, gaunamas darant dalykus, kurie sveikatai nepalankūs, mums turi kur kas daugiau svarbos negu tos pasekmės, kurias galime pamatyti po kelerių metų ar net kelių dešimtmečių. Nevadinčiau to klaidomis, tiesiog taip veikia mūsų protas.

Norėdami įgyti naują įprotį, tiek ekspertai, tiek paprasti žmonės labai daug svarbos suteikia vidinei motyvacijai ir asmeniniams siekiams. Žinoma, tai svarbu, tačiau tyrimai rodo, kad išorinė motyvacija ir aplinka taip pat svarbu. Apskritai kalbant, galima išskirti tris pagrindines sritis, kurios lemia mūsų elgesį.

Viena sritis – mūsų aplinka, fiziniai objektai aplink mus. Psichologinė sritis – mūsų motyvai, tikslai, emocijos. Socialinė sritis – žmonės aplink mus ir kaip jie veikia mūsų elgesį. Jeigu visi šie veiksniai mus veikia viena kryptimi, tikėtina, kad mes sieksime savo tikslų, pavyzdžiui, elgsimės sveikiau.

Siekti tikslų padeda ne vien psichologiniai veiksniai – mūsų vidiniai tikslai, motyvacija, bet ir aplinka, fiziniai objektai, kurie primena mums apie pageidaujamą elgesį. Pavyzdžiui, plakatai kavinėje, kviečiantys valgyti sveikiau, sveikesnių produktų lipdukai parduotuvėje, sveikesnių produktų turėjimas namie.

Taip pat naudinga, jei kiti žmonės padeda ir šiek tiek kontroliuoja. Pasirodo, žmonėms labai rūpi, ką kiti žmonės mano. Taigi turėti aplink žmonių, kurie padeda ir net šiek tiek teisia teigiama linkme, gali būti labai galingas veiksnys.

Elgesio eksperimentuose matome, kad norint pakeisti žmonių elgesį, reikia derinti visus šiuos veiksnius.

– Kiek formuojant naują įprotį svarbu disciplina, valia, o kiek – teigiamos emocijos? Pavyzdžiui, jei žmogus nori sportuoti, o daugiau džiaugsmo jam suteikia bėgiojimas nei svorių kilnojimas, galbūt labiau tikėtina, kad jis bėgiojimo nemes?

– Žinoma, disciplina, valia, teigiamos emocijos yra galingi ir svarbūs motyvatoriai, tačiau kviesčiau apie šiuos dalykus mąstyti integraliau. Yra žmonių su stipria disciplina, valia, stipriais tikslais ir jie sieks savo tikslų, net neturėdami išorinių motyvatorių. Tačiau daugeliui žmonių, kaip matėme eksperimentų metu ir iš kitų elgesio tyrimų, tikslų siekti bus lengviau, jei bus daroma įtaka visoms trims elgesį lemiančioms sritims – psichologinei, aplinkos, socialinei.

Ar labiau tikėtina, kad žmonės imsis dalykų, kurie jiems teikia džiaugsmą? Žinoma, mes norime gerų emocijų. Tačiau tai ne viskas. Manau, kad dauguma žmonių buvo atsidūrę panašioje situacijoje, kai pavyzdžiui, bėgiojimas jiems teikė džiaugsmą, bet vis tiek netapo įpročiu. Taigi svarbu skirtingų veiksnių derinys – psichologinių, socialinių, fizinės aplinkos.

– Mėgstamas sportas tikriausiai daugeliui žmonių iškart sukelia gerų emocijų – pasportavę jaučiamės geriau ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Iškart jaučiame rezultatą. Tačiau kaip su tais įpročiais, kurių rezultato galbūt iškart nematome? Pavyzdžiui, sveikiau maitintis, gerti daugiau vandens, mesti rūkyti, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką?

– Trumpalaikis pasitenkinimas nėra viskas. Kiti dalykai taip pat labai svarbūs. Tyrimai rodo, kad tai priklauso nuo konkrečių žmonių grupių. Turėtume išsiaiškinti, kas konkrečioje žmonių grupėje laikoma svarbu, kas kelia didžiausią pasitenkinimą, tada galime bandyti keisti žmonių elgesį ir diegti naujus įpročius.

Tyrimai rodo, kad fizinė aplinka labai daug lemia. Pavyzdžiui, eksperimente, kurį atlikome paskatinti žmones gerti daugiau vandens Lenkijoje, iš pradžių dvi savaites vandens buteliukai buvo dalijami nemokamai. Tai leido žmonėms pradėti diegti naują įprotį, nes vanduo buvo nemokamas, lengvai pasiekiamas. Ir tai taip pat buvo priminimas, kad svarbu gerti vandenį. Tačiau, jei aplinkos veiksniai, lemiantys elgesį, nebus suderinti su kitais veiksniais – psichologiniais ir socialiniais – tai nebus taip efektyvu. Bet vis tiek gera pradžia.

Ir dar apie reiškinį, kai nesame linkę rimtai vertinti naudos, kurios negalime pamatyti iškart. Yra būdų tam pasipriešinti. Reikia suteikti aiškios informacijos apie naudą ilguoju laikotarpiu ir susieti ją su kasdieniais įpročiais, kurių galime imtis šiandien. Tai nėra tobula, nes vis tiek kalbame apie dalykus, kurie galbūt įvyks po dešimtmečio. Tačiau galbūt tai sumažintų spragą.

– Ką dar pastebėjote iš elgesio tyrimų?

– Mūsų laboratorijoje taip pat tyrėme energijos suvartojimo įpročius namuose, tam tikrais aspektais tai gali būti panašu į sveikatos įpročius. Sužinojome, kad žmonės nenori taupyti vandens ar energijos visą laiką šimtu procentu. Dauguma kampanijų ir sprendimų paremta nurodymu taupyti energiją visada ir tai priverčia žmones jaustis blogai, jei jie ne visada taupo energiją. Pasirodo, kad žmonės kartais nori taupyti energiją, o kartais – ne. Bet apskritai jie mano, kad svarbu nešvaistyti energijos. Taigi žmonės apskritai nori nešvaistyti energijos, bet jie nori ir turėti kontrolės – kartais taupyti ją, kartais ne.

Manau, kad kažkas panašaus turėtų vykti ir su sveikatos įpročiais. Galbūt sudėtinga šimtu procentu visą laiką laikytis sveikatai palankių įpročių, bet jei žmonės galėtų prisiimti daugiau kontrolės kartais laikytis sveikų įpročių, kartais ne, tačiau apskritai siekti būti sveikesniais, tai galėtų turėti gerų rezultatų.

Turime suprasti, kad nėra būdo šimtu procentu keisti visų žmonių elgesio visada. Tačiau turime technikas, kurios daro įtaką dalies žmonių grupėje elgesiui. Taigi galime padidinti procentą žmonių, kurie yra fiziškai aktyvūs ar valgo sveikiau, tačiau nėra tokios intervencijos, kuri priverstų visus grupėje esančius žmones valgyti sveikai visada.

Daugeliu atvejų be fizinės aplinkos ir psichologinio motyvo labai svarbus socialinis veiksnys. Mums labai rūpi, ką kiti žmonės daro ir ką kiti žmonės laiko priimtinu elgesiu. Manome, kad, jei visi aplinkui kažką daro, tai turėtų būti geras elgesys. Arba darome kažką, nes visi aplinkui iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. Ir tai yra labai galingas veiksnys.

– Yra sakoma, kad suformuoti naujam įpročiui reikia 21 dienos. Ką apie tai manote?

– Išsamesni tyrimai rodo, kad tokio pobūdžio įpročiams suformuoti reikia apie 2 mėnesių. Tačiau ir suformuoti įpročiai nesitęsia amžinai. Jeigu pasikeičia žmonių aplinka, įpročio gali nebelikti per 1-2 dienas. Vėlgi bus žmonių, kurie įpročio nemes, kiti mes.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.