Mokslininkai atrado naujas priežastis, susijusias su nutukimu ir jo pasekmėmis, taip pat ir cukriniu diabetu. Visiems žinomi veiksniai, turintys įtakos antsvoriui, – netinkama mityba, darbo ir poilsio režimo pažeidimas, miego trūkumas, nepakankamas fizinis aktyvumas.
Bet specialistai vis dažniau pradėjo kalbėti apie imunitetą. Šios sistemos sutrikdymas susijęs su nereikalingais kilogramais.
Imunitetą sudaro įvairios ląstelės, apsaugančios organizmą nuo mikrobų, virusų ir kitų agresorių. Kai sveikatos būklė gera, šios ląstelės, vaizdžiai sakant, bendradarbiauja tarpusavyje ir išlaiko atitinkamą pusiausvyrą. Tuomet imuninė sistema lanksčiai reaguoja į bet kokį išorinį poveikį.
Belieka pažeisti pusiausvyrą, ir imuninė sistema silpnėja. Ir štai sensacinga specialistų naujiena. Net nežymūs svorio svyravimai – liesėjimas ar antsvoris – neigiamai veikia pagrindinės organizmo apsaugos sistemos darbą.
Garvano medicinos tyrimų instituto Sidnėjuje (Australija) mokslininkai, atlikę eksperimentus, gavo netikėtų rezultatų. Jie nustatė, kad atsikračius bent kelių kilogramų sumažėja neigiami imuninių ląstelių pokyčiai, be to, ypač sustiprėja imunitetas tų, kurie serga antrojo tipo cukriniu diabetu.
Tyrėjai pasitelkė eksperimentui nutukusius asmenis ir sergančius antrojo tipo cukriniu diabetu. Savanoriams buvo pasiūlyta atsikratyti nereikalingų kilogramų ribojant maisto kaloringumą ir ant skrandžio užmaunant žiedą.
Eksperimento dalyviams suliesėjus vidutiniškai šešiais kilogramais organizmą puolančių ląstelių jų kraujyje sumažėjo 80 proc.
Mokslininkai nustatė, kad ir kitų dėl padidėjusio svorio netinkamai funkcionuojančių imuninių ląstelių aktyvumas susilpnėjo.
Kodėl padidėja svoris? Imuniteto ir antsvorio tarpusavio ryšį atskleidė Jutos valstijos (JAV) universiteto mokslininkų tyrimai. Jie patvirtino, kad netinkamas imuninės sistemos darbas trukdo nutukusiems žmonėms atsikratyti antsvorio.
Nepadeda dietos, badavimas, sportas. Svoris kuriam laikui sumažėja ir vėl sugrįžta.
Mokslininkų duomenimis, nutukimą gali lemti T ląstelių – uždegiminių – imuninis defektas, tiksliau sakant, vienos rūšių, kurios vadinamos T helperiais (pagalbininkais).
Normalus T helperių kiekis sustiprina kitų imuninių ląstelių reakciją, sužadina aktyvesnei kovai su infekcija.
Atlikti tyrimai patvirtino: iš pelių atėmus imuninį geną „Myd88“, T helperiai tapo mažiau aktyvūs. Penkių mėnesių pelėms pradėjo augti svoris. Ir taip greitai, kad metų gyvūnai svėrė du kartus daugiau nei jų normalūs gentainiai.
Pelėms, neturinčioms imuninio geno, atsirado medžiagų apykaitos problemų, kurios paprastai pasireiškia nutukimo atveju. Gyvūnų ląstelės nereagavo į insuliną, o tai vienas pirmųjų antrojo tipo cukrinio diabeto požymių.
Imunitetas daro poveikį nutukimui ir priešingai – nutukimas imunitetui. Ši sąveika labai primena gyvatę, kuri gelia savo uodegą.
Pasaulio mokslininkų atliktos klinikinės studijos patvirtino: kūno masės indeksui esant didesniam nei 35, stipriai šokteli ne tik įvairių imuniteto pokyčių rizika.
Sustiprėja ir onkopatologijos pavojus, nes organizmas nesusidoroja su atipinėmis – nebenormaliomis tapusiomis ląstelėmis, šiai funkcijai atlikti nebeturi pakankamai imuninių atsargų.
Specialistai negali nustatyti, ar pirmiausia nutukimas daro poveikį imunitetui, ar imunitetas nutukimui. Bet jų tarpusavio ryšį patvirtina sveikatai kylančios rizikos.
Šią aplinkybę reikia vertinti kaip duotybę, nes tai patvirtinta klinikiniais tyrimais.
Pastaruoju metu mokslininkai stengiasi išsiaiškinti, kodėl tarp nutukimo ir imuniteto yra tarpusavio ryšys ir kokiu būdu jį paveikti.
Specialistai vis dažniau pritaria genotipavimo procesui. Jo metu, pasinaudojant molekulinės biologijos tyrimo metodais, įvertinama genetinė informacija, kurią organizmas paveldi arba įgyja.
Genotipavimo procesas svarbus dar ir dėl to, kad padės sumažinti ir būsimų kartų susirgimų riziką.
Aptariant imuniteto ir nutukimo sąveiką ne visai pravartu kalbėti apie imuniteto stiprinimą. Šiuo atveju logiškiau būtų išsiaiškinti imuniteto ir nutukimo tarpusavio ryšio grėsmę organizmui.
Mokslininkai nustatė daugelio, taip pat ir metabolinių, ligų genotipą – iš tėvų paveldėtą organizmo genų visumą.
Polinkį susirgti metabolinėmis ligomis – tai nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas ar kiti medžiagų apykaitos pažeidimai – lemia genetiniai veiksniai. Jei šeimoje buvo ir yra panašių sveikatos sutrikimo atvejų, geriau iš anksto išsiaiškinti jų rizikos laipsnį.
