Neregimi karantino užkulisiai: žmonės drastiškai ninka į žalingas priklausomybes

Visą pasaulį sustabdžiusi COVID-19 viruso pandemija ne tik pakirto medicinos sritį bei smogė šalių ekonomikai, bet ir neigiamai paveikė žmonių psichologinę būklę. Ne veltui skelbiama, jog padaugėjo šeimyninių konfliktų, skyrybų, žmonės vis labiau įninka į žalingus įpročius bei priklausomybes. Lietuvos medikai kalba, kad tai – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.

Lietuvos medikai kalba, kad pandemijos įtaka psichologinei būklei – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Lietuvos medikai kalba, kad pandemijos įtaka psichologinei būklei – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Lietuvos medikai kalba, kad pandemijos įtaka psichologinei būklei – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Lietuvos medikai kalba, kad pandemijos įtaka psichologinei būklei – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Jaunius Urbutis<br>TV laidos Sveikatos medis stopkadras
Jaunius Urbutis<br>TV laidos Sveikatos medis stopkadras
Robertas Badaras<br>TV laidos Sveikatos medis stopkadras
Robertas Badaras<br>TV laidos Sveikatos medis stopkadras
Lietuvos medikai kalba, kad pandemijos įtaka psichologinei būklei – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.<br>123rf nuotr.
Lietuvos medikai kalba, kad pandemijos įtaka psichologinei būklei – neregima ir sunkiai pamatuojama karantino pusė, kurios tikrosios pasekmės išryškės tik ateityje.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 19, 2021, 10:02 AM, atnaujinta Apr 19, 2021, 10:02 AM

Jau daugiau nei metus tęsiasi pandemija, kuri paveikė mūsų savijautą ir elgseną. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitoje teigiama, kad per pandemijos laikotarpį alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas yra išaugęs. Pagrindinė to priežastis – pandemijos sukeltas nerimas ir depresija.

„Pasaulinė pandemija padarė daug netiesioginės žalos žmonių sveikatai. Dar iki galo tai nėra įvertinta, bet daugybė specialistų pastebi, jog yra sisteminio pobūdžio pakitimų žmonių sveikatoje, o ypač fizinėje bei psichinėje.

Statistika skelbia, kad didėja alkoholio pardavimai, kolegoms tenka išrašyti daugiau receptų trankvilizatoriams bei antidepresantams. Nes kaip paprastam žmogui, atskirtam nuo sveikatos sistemos, išeiti iš tokios problemos?

Jis eina tradicinės narkomanijos keliu, kuriame yra tabakas, alkoholis, prieinami trankvilizatoriai ir psichotropinės medžiagos“ – laidoje teigė „InnMed“ klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos bei vidaus ligų gydytojas Jurgis Dulinskas.

Jei alkoholio sukeliama žala yra gana akivaizdi ir greita – žmogus gali apsinuodyti, išgyventi sunkias pagirias, tai rūkymo žala atsiskleidžia tik po daugelio metų. Gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis jau dešimtmetį dirba su priklausomybe žalingiems įpročiams turinčiais pacientais ir pastebi, kad šiuo metu ypač padaugėjo žmonių, ieškančių pagalbos.

„Alkoholis puikiai tirpdo problemas, po to tirpdo santykius, darbus, šeimas... Tačiau tokia „pagalba“ yra apgaulinga ir momentinė. Kita priklausomybė – rūkymas. Jo pasekmės slepiasi kardiologijoje, širdies ir kraujagyslių ligose, galūnių amputacijose, taip pat plaučių ligose bei onkologijoje. Visi žinome, kad tai labai didelio mąsto žudikas“, – laidoje tvirtino gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis.

Mesti rūkyti savarankiškai nepavyksta

Nacionalinio pagalbos metantiems rūkyti ir mokymo centro Britanijoje duomenimis, be gydytojo pagalbos mesti rūkyti bando daugelis, tačiau sėkmingai atsikratyti šio įpročio pavyksta tik 5 proc. Didžioji dalis rūkančiųjų mano, kad pagrindinė bėda yra susiformavusi priklausomybė nikotinui, tačiau daug didesnis pavojus gyvybei slepiasi degančios cigaretės dūmuose.

„Norint mesti rūkyti, būtinas žmogaus nusiteikimas bei motyvacija. Yra įvairių metodų, galima pasitelkti ir pakaitinę terapiją, skirti medikamentus. Dažnai vis dar tenka girdėti, kad nikotinas yra didysis blogis, tačiau tai psichoaktyvi medžiaga, kuri ir suteikia tą atsipalaidavimo jausmą, bet rūkyme blogoji dalis slypi tabako dūmuose bei dervose esančiose cheminėse medžiagose“, – laidoje teigė J. Urbutis.

Nikotinas – tai bespalvis lakus, savito kvapo skystis ir priklausomybę sukelianti medžiaga, kuri sintetinasi tabako lapuose ir kai kuriuose kituose augaluose. Pasak LR Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, jau per pirmąsias cigaretės rūkymo sekundes nikotinas ima veikti smegenų receptorius, susijusius su malonumo pojūčio.

„Nikotinas yra vienas iš keturių biologinių grybų ir augalų, kuris turi savo vardo receptorius žmogaus organizme. Būtent jų stimuliacija ir užveda priklausomybės ratą. Neretai rūkantieji rūkymą tapatina su nikotinine priklausomybe, tačiau jeigu būtų taip, žmonės stovėtų ne prie tabako kioskų, bet prie vaistinių ir pirktų nikotino pleistrus.

Nikotinas yra tik viena iš medžiagų, formuojančių rūkymo priklausomybę, bet yra ir dar viena medžiaga, kuri išsiskiria tabakui degant, tai yra acto rūgšties aldehidas“, – tvirtino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytoja ir gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras.

Yra įvairiausių būdų, kaip mesti rūkyti, tačiau ne visiems pavyksta. Psichiatras J. Urbutis pataria, net ir sunkiausiu periodu, nenuleisti rankų ir jeigu nepavyksta 100 proc. atsisakyti žalingojo įpročio, įvertinti mažiau žalingus to įpročio vartojimo būdus.

„Kalbant su pacientais apie priklausomybę rūkymui, nemaža dalis jų, nors ir išbandę įvairius metodus, patiria atkryčius. Tokiu atveju kartais tenka su žmonėmis kalbėti ir apie tam tikrus metodus, kuriuos galima vadinti žalos mažinimu.

Kiek man teko domėtis, jau yra tokių alternatyvių produktų, kurie taipogi yra žalingi, tačiau yra įrodymų, kad jų, sukeliama žala yra mažesnė. Tai yra nauja ir ateityje, tikiuosi, gausime daugiau duomenų apie tai, tačiau, kaip variantas, kai žmogui nebepadeda jokie kiti rūkymo metimo būdai, vertas apie tai pagalvoti“, – teigė J. Urbutis.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8!

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.