Šiandien žmonės nerimauja ne tik dėl savo ir artimųjų sveikatos. Tyrimai rodo, kad pandemijos metu itin jaučiamas stresas dėl darbo, tarpasmeninių santykių, paaštrėja ir kitos, iki šiol „tyliojoje fazėje“ glūdėjusius problemos, tampa sudėtingiau kovoti su kamuojančiomis priklausomybėmis, padidėja kitų psichikos sveikatos sutrikimų atkryčio rizika.
Reaguodama į situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija dar praėjusias metais pradėjo įgyvendinti naują pagalbos priemonę: psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo veiklas Visuomenės sveikatos biuruose. Teikiant šias paslaugas, vykdomos grupinės veiklos – streso valdymo, emocijų atpažinimo ir raiškos, konfliktų valdymo užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, taip pat teikiama iki 5 individualių psichologo konsultacijų.
Šias paslaugas nemokamai gali gauti visi Lietuvos gyventojai, susiduriantys su psichikos sveikatos sunkumais dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų (darbo netekimo, artimo žmogaus netekties, skyrybų ir kt.), kreipdamiesi į savo savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Individualią pagalbą teikia ar grupinius užsiėmimus Visuomenės sveikatos biuruose veda kvalifikuoti psichologai arba kiti specialistai, atitinkantys nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Norint gauti nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.
Gyventojai itin pozityviai vertino dalyvavimą šias Visuomenės sveikatos biuruose teikiamas paslaugas – tai rodo jų užpildytų anketų apie savijautą rezultatai prieš ir po paslaugų gavimo. Džiugu, kad 1 iš 4 asmenų savijauta po paslaugų gavimo ženkliai pagerėjo. Be to, dauguma baigusių veiklas asmenų nurodė, kad išmoko ir pradėjo praktiškai taikyti veiksmingus streso valdymo būdus, lengviau sprendė konfliktines situacijas.
Pagalbos ieško aktyviai
Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Akvilė Bartkuvienė teigė, kad pandemijos metu psichologinės pagalbos poreikis ženkliai išaugo.
„Vos tik pradėjome teikti nemokamas psichologines konsultacijas, į mūsų biurą taip aktyviai pradėjo kreiptis psichologinės pagalbos ieškantys žmonės, kad visi konsultacijų laikai buvo rezervuoti per labai trumpą laiką“, – kalbėjo ji.
Anot pašnekovės, psichologinės pagalbos ieško labai įvairaus amžiaus žmonės.
„Nors iš pradžių galvojome, kad didžioji besikreipiančiųjų dalis bus darbingo amžiaus žmonės, kurių kasdienybę itin paveikė pandemija ar turintys su asmeninėmis priežastimis susijusių emocinės sveikatos problemų, bet dabar matome, kad kreipiasi labai įvairaus amžiaus gyventojai dėl motyvacijos stokos, nebeturintys jėgų toliau efektyviai darbuotis iš namų, kenčiantys nuo profesinio perdegimo. Žmonės labai jaudinasi dėl to, kada ir kaip ši pandemija baigsis, jiems sunku išmokti gyventi naujoje realybėje, kai pasikeitė jų gyvenimo ritmas ar net būdas“, – sakė A. Bartkuvienė.
Ji pridūrė, kad itin dažnai konsultacijų metu aptarinėjamas asmeninių santykių namuose klausimas, nes pandemijos metu kyla daug konfliktų, tarp šeimos narių atsiranda trintis.
Pašnekovė pasakojo, kad į nemokamas konsultacijas atvykstantys alytiškiai pripažįsta, kad daug emocinių sunkumų sukelia padidėjęs streso lygis: „Žmonės atvirai sako, kad iki pandemijos niekuomet anksčiau nepagalvodavę, kad stresas gali taip paveikti gyvenimo kokybę. Jie labai išgyvena dėl šios pandemijos situacijos.“
Nori „gyvų“ susitikimų
Nors sveikatos biurų teikiamos konsultacijos gali vykti tiek gyvai susitinkant su specialistu, tiek bendraujant nuotoliniu būdu, A. Bartkuvienė patikino, kad pagalbos ieškantys žmonės beveik visuomet pageidauja „gyvo“ susitikimo su specialistu.
„Iš visų skambinusiųjų tik vienu atveju buvo prašymas, kad pokalbis su psichologu vyktų nuotoliniu būdu. Dalis žmonių vėliau užsiminė, kad jei konsultacijos vyktų tik nuotoliniu būdu, tai jie iš viso į jas nesiregistruotų. Žmonės pasakoja, kad to artimo kontakto reikia ir dėl tam tikro pasitikėjimo.
Man yra tekę išgirsti tokį komentarą: „kai bendravimas vyksta nuotoliniu būdu, tai net nejaučiu, kad būtų kaip nors sprendžiama mano turima problema, o gyvai susitikus gali jaustis daug laisviau ir labiau pasitikėti specialistu“, – apie iš alytiškų sulauktą grįžtamąjį ryšį kalbėjo visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į naujai stebimą tendenciją: „Mes neblogai pažįstame savo miesto bendruomenę, žinome, kokie žmonės domisi sveika gyvensena, aktyviai dalyvauja siūlomose sveikatingumo veiklose, mokymuose, tad iš jų tarpo anksčiau nebuvo ieškančių pagalbos dėl emocinių sunkumų. Dabar matome, kad net tie žmonės, kurie anksčiau tokio poreikio neturėjo, domisi, kaip galėtų gauti šią paslaugą“.
Pasak A. Bartkuvienės, jei besikreipiančiųjų psichologinės pagalbos Alytaus mieste srautai nemažės, tai galimai nepavyks priimti visų norinčiųjų. „Per savaitę galime priimti trisdešimt asmenų, tad šiuo metu panašūs apsilankymų skaičiai ir yra“, – sakė ji.
Aktyviai emocinės pagalbos ieško ne tik alytiškiai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo pernai metų pradėjus organizuoti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo veiklas visoje Lietuvoje, jose 2020-aisiais sudalyvavo daugiau kaip 14 tūkst. gyventojų, net 9 iš 10-ies liko labai patenkinti arba patenkinti gautomis paslaugomis.
Pagalba sau – ir internete
Dažnas su emociniais sunkumais susiduriantis lietuvis ieško būdų, kaip sau padėti.
Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su savo sričių ekspertais yra inicijavusi projektą „Pagalba sau“, kurio interneto tinklalapyje galima rasti svarbios informacijos, rekomendacijų, testų ir kontaktų.
Tyrimai rodo, kad lietuvių turimos žinios apie rūpinimąsi savo psichologine sveikata ir fiziniu aktyvumu nėra geros. Dažnu atveju už privačias konsultacijas neišgalintys susimokėti žmonės pagalbos nesikreipia nei į privačias, nei į valstybines gydymo įstaigas, tad šiuo projektu siekta padėti geriau pasirūpinti savo emocine savijauta tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių nenori kreiptis į specialistus.
Laiku suteikta psichologinė pagalba duoda didelės naudos, nes ne tik pagerina paties žmogaus emocinę savijautą, bet ir apsaugo jį nuo didesnių problemų ateityje: pagalbos laiku nesikreipę žmonės anksčiau ar vėliau būna priversti jos ieškoti dėl įvairių dar didesnių sveikatos problemų ir tuomet jų gydymas yra sudėtingesnis ir trunka ilgiau.
Svarbi informacija ir net testai
Užsukę į interneto svetainę pagalbasau.lt vartotojai ne tik ras daug specialistų parengtos informacijos apie psichikos sveikatos sunkumus, emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą, bet ir patarimų, skirtų vaikams, jaunimui, suaugusiems bei senjorams, kaip įveikti COVID-19 pandemijos metu kilusius emocinius sunkumus.
Šiame tinklalapyje informaciją, kaip suvaldyti stresą, nerimą ir kitas negatyvias emocines reakcijas, taip pat gali rasti ir įvairių specialybių atstovai – medikai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, įvairių organizacijų vadovai.
Taip pat daugiau apie savo sveikatos būklę gali sužinoti ir galimai nuo priklausomybių kenčiantys žmonės, atlikdami priklausomybių nuo rūkymo, alkoholio, kompiuterinių žaidimų ir interneto bei lošimų testus. Interneto svetainėje pagalbasau.lt aiškiai ir patogiai pateikiama informacija, kur reiktų kreiptis pagalbos susidūrus su įvairaus pobūdžio sunkumais.
Tinklalapio skiltyje „Pažink save“ vartotojams siūloma interaktyvi naujovė – galimybė atlikti specialius testus, kurie leis atpažinti nerimą keliančias būkles. Projekto svetainėje patalpinti specialistų sukurti geros savijautos, nemigos, nerimo, depresijos, pogimdyvinės depresijos ir valgymo sutrikimų testai.
Kur kreiptis pagalbos, jei ženkliai pablogėjo psichikos sveikata
Kartais gyvenime susiduriama su didesniais sunkumais, kuriems įveikti nepakanka savipagalbos priemonių ar nuotolinės specialisto konsultacijos.
Gauti emocinės pagalbos gyventojai gali ir paskambinę numeriu 1809. Ją suteiks emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai. Ši linija veiks viso karantino metu bei kurį laiką po jo, atsižvelgiant į tokių paslaugų poreikį.
Tais atvejais, jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, reikia kreiptis į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins asmens psichikos sveikatos būklę, nustatys diagnozę ir skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.
Interneto puslapyje www.pagalbasau.lt taip pat pateikiamas virtualus žemėlapis, kuriame pažymėtos vietos, kur suteikiama emocinė ir psichologinė pagalba visoje Lietuvoje bei pateikiama šių vietų kontaktinė informacija.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
