Su kokiais mitais susiduria kardiologai kalbėdami apie padidėjusį kraujospūdį su savo pacientais? Kodėl net ir nejaučiamas kraujospūdžio padidėjimas gali būti pavojingas? Kokie mokslo pasiekimai turės lemiamos įtakos padidėjusio kraujospūdžio valdymui?
„Radijo žinių“ laidos „Ateitis priklauso tiems“ pokalbyje dalyvavo Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gyd. kardiologė Sigita Glaveckaite.
– Kaip gydytoja, Jūs turbūt labai neretai susiduriate su įvairiausiais mitais, kurie gyvuoja mūsų, žmonių, Jūsų pacientų, galvose. Turint mintyje hipertenziją, Ar pacientai visada tiki mitais? Ar pasidaro keista, kad žmogus apie tai kalba?
– Dirbant kardiologu, dauguma faktų nestebina. Žmonės tiki daugeliu mitų susijusių su įvairiomis, visomis širdies kraujagyslių ligomis, o ypatingai – su padidinto kraujo spaudimo liga, ką mes moksliškai vadiname hipertenzija. Vienas didžiausių mitų, kad tai – senų žmonių liga. Iš esmės – taip, arterinės hipertenzijos dažnis su amžiumi didėja, daugiau serga seni žmonės nei jauni, tačiau ir jaunas žmogus, ir vaikas gali šia liga sirgti.
Kitas labai gajus mitas – kad, jei nejaučiu jokių simptomų, nors mano kraujospūdis yra padidintas, reiškia nereikia gydytis, kreipti į tai dėmesio. Tai irgi yra netiesa, visiškas mitas.
Dar vienas įsisenėjęs mitas, kad jei vaistus gėriau mėnesį, (per anksti – aut. past.) baigiau paskirtą kursą, panašiai kaip su antibiotikais, ir po kelių dienų man pakilo kraujospūdis – reiškia vaistai blogi ir ligos man neišgydė. Bet jei tai lėtinė liga, mes negalime jos išgydyti, mes ją tik gydome, skirdami korekcines gyvensenos priemones ar vaistus.
Dar vienas gajus mitas, kurį noriu paminėti: dalis pacientų mano, kad gydytojas skiria vaistus arterinei hipertenzijai gydyti, nes nori įtikti vienai ar kitai farmaciniai kompanijai. Save gerbiantis, patyręs gydytojas skiria vaistus, kurie geriausiai tinka tam pacientui. Jei (iš viso – aut. past.) skiria vaistus, nes visada pradedama nuo gyvensenos korekcijos priemonių.
Paprastai eilė farmacinių kompanijų gamina tuos pačius vaistus, nes dauguma vaistų yra generiniai. Tad tikrai nėra taip, kad mes kuriai nors farmacinei kompanijai norime įtikti, tiesiog parenkame pacientui tinkamiausius vaistus ir bandome pasiekti kraujospūdžio tikslų.
– Ar daug žmonių turi šias problemas: hipertenziją, padidėjusį kraujospūdį?
– Maždaug kas 4-as Lietuvos gyventojas turi arterinės hipertenzijos diagnozę, absoliučiais skaičiais būtų šiek tiek daugiau nei 700 tūkst. Skaičiuojama, kad 29 proc. populiacijos turi arterinę hipertenziją. Bet mes turime prisiminti tokį faktą, kad 1-as iš 2-jų, arterine hipertenzija sergančių, žino, kad serga, turi šią ligą: tik 50-imt proc. iš tų sergančių žino, tad Lietuvoje skaičius tikrai bus didesnis.
– Ar tiesa, kad dažnai pirminė hipertenzijos priežastis nėra nustatoma?
– 90-95 proc. visų arterinių hipertenzijų – tai pirminė arba esencialinė hipertenzija, kai nėra vieno priežastinio veiksnio, kuriam mes galime daryti įtaką ir taip visam laikui koreguoti kraujospūdį.
Galiu pateikti naujus duomenis, kad manoma, jog virš 1500-ų genų dalių yra atsakingos už pirminės arterinės hipertenzijos išsivystymą. Įsivaizduojate, kiek genų gali veikti kartu ir dėl ko kraujospūdis pakyla?
– Ketvirtadalis mūsų populiacijos yra užprogramuota turėti padidėjusį kraujospūdį, galima taip teigti?
– Taip.
– Kaip manote, kodėl dažnai žmogus į padidėjusį kraujospūdį rimtai nežiūri? Iš mavo nedidelės gydytojo praktikos: kartais sutinku (pacientų – aut. past.), kuriems nustatomas tikrai didelis kraujospūdis ir žmogus į tai nereaguoja, jau yra hipertenzinė krizė. Kaip manote kaip gydytoja, kodėl žmonės taip elgiasi?
– Hipertenzinę krizę žmonės dažnai jaučia, ji dažniausiai pasireiškia simptomais, bet šiek tiek virš normos padidėjusio kraujospūdžio žmogus dažnai nejaučia, todėl tai ir vadinama nematoma, nebilia žudike – arterine hipertenzija. Nejaučia, kraujospūdžio nesimatuoja ir net nežino, kad serga.
– Kodėl tai yra pavojinga?
– Todėl, kad nuolatinis padidintas kraujo spaudimas veikia įvairius mūsų organus: širdį, širdies, inkstų, smegenų, akių kraujagysles. Ir ką mes rezultate turime? Rezultate didėja rizikos: miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimo, regos susilpnėjimo ir netekimo, insulto, mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų.
Bendrai didėja mirčių, nuo visų priežasčių, rizika. Tai tikrai reikšmingos priežastys. Dar – nepaminėjau – padidėja inkstų funkcijos nepakankamumo rizika.
– Ar padidėjęs kraujospūdis visada „veda“ link kažko blogo ar yra tokių žmonių, kurie atsparesni?
– Labai geras klausimas. Jei kraujospūdis tikrai nuolat padidintas, jis savo blogą darbą daro, jei mes į jį nekreipiame dėmesio ir negydome.
Bet galbūt dažnai diagnozė nustatoma žmogui, kai jis jaučia labai didelį stresą, pavyzdžiui, keičia darbą ar yra iš jo atleistas, ir tuo momentu, tą vieną – kelias dienas dėl didelio streso kraujospūdis padidėjo. Jis yra epizodinis, vėliau vėl susitvarko.
Paskiriame vaistą, žmogus jo netoleruoja, perdaug numuša kraujospūdį – jis nebepaeina. Tad reikia atskirti epizodinį kraujospūdžio padidėjimą, kai aiški priežastis, dėl ko jis padidėjo, nuo nuolatinio kraujospūdžio padidėjimo.
– Kaip žmogus gali pats tai padaryti – atskirti (kraujospūdžio rūšis – aut. past.) – ar privaloma gydytojo pagalba?
– Labai svarbus metodas yra kraujo spaudimo matavimas namie. Pigus. Dauguma turi aparatus – rekomenduojama turėti patvirtintą tarptautinių draugijų. Kokie tai aparatai, jūs galite rasti „Lietuvos širdies asociacijos tinklapyje“ www.heart.lt. Rekomenduojama kraujospūdį pasimatuoti tokiu aparatu.
Jei pasimatuosite iš karto po krūvio, aišku, jis bus padidintas. Rekomendacija yra matuoti ne iš karto po krūvio: reikia atsisėsti, 5 – 10 min ramiai pasėdėti, prieš tai būti pusvalandį nesportavus, negėrus kavos, nerūkius, atsiremti į atlošą, atsisėsti nekryžiavus kojų, labai apatogiai atsipalaiduoti, užsidėti manžetę ir tada du kartus pamatuoti. Iš dviejų matavimų tokiomis sąlygomis išvesti vidurkį.
Matavimo metu metu nekalbėti, niekas tuo metu neturi žmogaus trukdyti, turi būti komfortabili temperatūra. Tai turi būti „ramybės kraujospūdis“.
Rekomenduojama pasimatuoti bent 4-ias dienas. Matavimas – ryte ir vakare, paprastai rekomenduojama prieš vaistų vartojimą, jei žmogus vartoja, jei nevartoja – tiesiog ryte ir vakare. Tada reikia iš 4-ių dienų, neimant pačios pirmos dienos matavimų, išvesti vidurkį.
– Kodėl neimti pirmos dienos?
– Ji gali būti stresinė. Žmogus nemoka uždidėti manžetės, jam neaišku kaip veikia aparatas ir taip toliau. Jei vidurkis matuojant namie tokiomis, tikrai geromis, sąlygomis, 135-i sistolinis, viršutinis, ir virš 85-ių diastolinis, apatinis, tai tada čia nėra normalu, nes namų kraujospūdžio matavimams turime kitas slenkstines ribas.
– Pas gydytoją šiek tiek kitaip: balto chalato sindromas, visos kitos baimės ir panašiai?
– Taip.
– Kalbant apie praktinius patarimus, Jūs paminėjote ribas. Kada ypatingai reikėtų susirūpinti? Šiek tiek užsiminiau apie hipertenzijos krizę, ji turi tam tikrus simptomus. Galite papasakoti, kada kraujospūdžio dydis jau tikrai yra pavojingas?
– Taip. Viskas prilauso ne tik nuo dydžio, bet ir nuo savijautos. Visada sakome, jei nuolat matuojant, yra virš 140 „ant“ 90 – bent vienas iš skaičių yra padidėjęs ar lygus toms vertėms – reikėtų susirūpinti, nueiti pas gydytoją. Gali nebūtinai būti kardiologas, šeimos gydytojas tam puikiai tinka.
Hipertezinė krizė: visada priklauso (nuo to – aut. past.), koks yra žmogaus bazinis kraujospūdis. Jei visada 120-imt (sistolinis – aut. past.), jam pakils iki 160 – jis jausis labai blogai.
Kitam, kuris vaikšto su 150-imt ir ne visai reguliariai vartoja vaistus, pakils iki 200-ų, jis dar visai gerai toleruos. Tad 160-imt „ant“ 100-o jau tokia riba, kai tikrai reikėtų susirūpinti, gerti vaistą, gali būti ir žemesnė riba, jei žmogus jaučia simptomus.
– Ar žmogus noriai tai gydosi? Nes aš įsivaizduoju, kad žmogus, turintis ne tokią didelę hipertenziją ir dar gerai jausdamasis, gydytis nenori?
– Iš mano netrumpos klinikinės praktikos: vis daugiau žmonių sutinka vartoti vaistus. Galbūt tam įtaka daro socioekonominė situacija ir žinios, kurias perskaito socialinėje erdvėje, žiniasklaidoje.
Dažniausias žmonių mitas būna, kad vaistas, kokia bebūtų jo dozė, jam pakenks labiau, nei pakenks padidintas kraujospūdis.
„Mano kepenys galbūt ne taip funkcionuos, man bus bloga, aš blogai toleruosiu“ – va čia yra mitas. Jei kraujospūdis tikrai yra nuolat padidintas, jei mes paskiriame vaistą, tai mes žinome, kad to vaisto potenciali žala yra tikrai mažesnė nei žala, kurią daro padidintas kraujospūdis.
– Būna tokių žmonių, kurie atsisako?
– Būna. Jei imant statistiką, ne visi atsisako. Turiu mintyje, kad dalis pacientų bijo ar nenori daktarui pasakyti, kad „aš nevartosiu“. Linksi, sutinka su visu gydymo planu, nueina namo ir geria ką nori.
Arba pasimatuoja: „Oi, jau normalus kraujospūdis“, – ir vakarinės dozės negeria, dėl ko tas kraujospūdis nuolat svyruoja, mažina vaistų dozes arba visai jų nevartoja. Jei pažiūrėtume į klinikinius mokslinius tyrimus, yra centrų, kurie bandė ištirti šlapimą ir pažiūrėti, kiek vaistų jame ras.
Na ir kaip Jums atrodo kiek? 1-am iš 3-jų pacientų vaistų rado ne tiek, kiek paskirta arba nerado iš viso.
– Mūsų visuomenė labai bijo farmacijos, vaistų, ypatingai dabar, pandeminiu laikotarpiu atsiranda dar daugiau abejonių. Suprantu, žmogus renkasi, bet yra nustatyta, kas yra geriausia, kur yra žala, kur yra nauda. Ką jūs rekomenduotumėte tokiems žmonėms, kurie kategoriškai atsisako gydytis vaistais? Ar įmanoma bent kažkiek sau padėti be vaistų?
– Taip. Kaip ir pokalbio pradžioje minėjau, arterinės hipertenzijos gydymas neįsivaizduojamas be gyvensenos korekcijos. Tad gyvensenos korekcija visada eina šalia ir yra labai stipriai visiems rekomenduojama, ypatingai tiems, kurių ribinis kraujospūdis nepatenka į ribas 135-imt „ant“ 40-imt – 85-i „ant“ 90-imt, ką mes vadiname aukštu normaliu kraujospūdžiu, tai jiems gydymas pradedamas nuo gyvensenos korekcijos.
Ypatingai, jei pacientas nutukęs, nejudrus, vartoja daug druskos, alkoholį, po ko kitą dieną jam būna hipertenzinės krizės.
Tad tikrai pradedame nuo gyvensenos korekcijos ir net gi, jei turime pirmo laipsnio kraujospūdžio padidėjimą, mums „Europos kardiologų draugija“ (EKD) rekomenduoja, kad galima bandyti 3-jus – 6-erius mėnesius bandyti gyvensenos korekcijos priemones ir tik tada – vaistą.
Bet su kuo klinikinėje praktikoje „susitinkame“, kad labai retas pacientas sugeba pakeisti gyvenseną. Aš turėjusi ant rankų suskaičiuojamą pacientų kiekį, kurie susiėmė, pakeitė gyvenseną ir jų kraujospūdis normalizavosi, jiems dar nereikia vartoti vaistų. O dauguma nori piliulės – piliulę gavę, nebūtinai ją naudoja.
– Gyvensena (tinkama – aut. past.) šiek tiek atitolina didžiąją problemą?
– Taip. Matote, kas yra hipertenzija – hipertenzija iš esmės yra civilizacijos liga, visi kalba apie tai, kad viduramžiais hipertenzijos nebuvo. Viduramžiais vidutinė gyvenimo trukmė buvo 30-mt m, tai, aišku, tu žūdavai kare arba mirdavai nuo infekcinių ligų, tai tiesiog nespėdavai susirgti hipertenzija ar infarktu. Tai vis tiek yra amžinė liga, susijusi su inkstų veikla, kraujagyslių standėjimu.
Labai dažnai moterims nėštumo metu šiek tiek kyla kraujospūdis, reika vaistų, po nėštumo – susinormalizuoja. Mes žinome, kad ateityje, po kelių metų, ypatingai, nekeičiant gyvensenos, jos vis tiek turės hipertenziją. Tad gyvensenos korekcijos priemonės sugeba atitolinti diagnozę, gydymą.
– Kas turėtų pasikeisti, kad pagerėtų situacija? Hipertenzijos daugėja. Ar dar įmanoma kažką pakeisti ar tiesiog mes esame užprogramuoti dėl savo gyvenimo būdo, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, kad, ir atvejų bus, ir statistika nebus labai gera?
– Jūs labai gražiai pastebėjote. Taip – gyvenimo trukmė ilgėja, mes vis mažiau judame, daugiau naudojame pusfabrikačių, kur pilna druskos, tunkame, ir tai lemia arterinės hipertenzijos išsivystymą anksčiau.
Dabar – ką daryti? Vėl grįžtame prie to pačio: gyvensenos korekcijos priemonės, jei yra paskirti vaistai, juos vartoti taip, kai paskirta, nes čia irgi galioja 1-o „prie“ 2-ų taisyklė, jei tik 1-as iš 2-jų žino, kad serga hipertenzija, tai tik 1-as iš 2-jų gydosi ir pasiekia tų tikslų, kurių reikia.
