Kada vertėtų sunerimti?
Žmogus, kuris susiduria su vitamino D deficitu gali to nežinoti, nes pagrindiniai simptomai – bendras silpnumas, blogesnė nuotaika – panašūs į tuos, kurie atsiranda ir dėl miego trūkumą. Gydytojas įspėja, kad sekti savijauta būtina, o pastebėjus negalavimus reikėtų kreiptis pas specialistą ir išsitirti.
„Vitaminas D reguliuoja daugiau negu 4,5 tūkst. genų darbą, tai dabar iš esmės vitaminas D yra vadinamas hormonu ir tai yra maždaug ketvirtadalis visų organizmo genų ir baltymų, kurie dalyvauja daugybėje biocheminių reakcijų organizme“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakoja endokrinologas.
Kai vitamino D trūksta, organizmas dirba sunkiau, atsiranda nepaaiškinamas bendras silpnumas, miego, depresiniai sutrikimai, kartais gali būti net alpimai.
„Yra įrodyta, kad depresijos lygis priklauso nuo vitamino D kiekio, o tai yra vienas iš ypatingai svarbių mūsų moralinei būklei vitaminų, kuris atsako dar už gerą raumenų tonusą, kas palaiko bendrą savijautą ir sveikatą“, – informuoja A. Levinger.
Atstatyti vitamino kiekį – sudėtingas procesas
Gydytojas pasakoja, kad vitamino D įsisavinimas yra gan ilgas procesas dėl vitamino savybių. Šis yra tirpus riebaluose, todėl kol prisotina organizmą turi praeiti nuo 3–4 mėnesių, kartais iki pusmečio.
Anot mediko, dar prieš keletą metų situacija Lietuvoje buvo tragiška. Nors padėtis visą laiką keičiasi, tačiau papildyti vitamino D atsargas organizme tik iš maisto nepavyksta, todėl būtina vartoti jį papildomai.
Kadangi tai yra aliejinio tipo preparatas, ekspertas pataria, kad vitamino papildus reiktų vartoti valgio metu, kitaip organizmas jo neįsisavins, dar geriau būtų, jeigu maistas būtų riebus.
Iš saulės ir maisto vitamino D gali nepakakti
Kiaušiniai, pievagrybiai, stintos – šie produktai gali papildyti vitamino D atsargas organizme, deja, nepakankamai. Pienas taip pat yra geras vitamino D šaltinis, bet tam, kad gautume dienos normą, per dieną reikėtų išgerti maždaug apie 5 litrus, o lašišos suvalgyti apie 4 kg, tačiau tokie kiekiai yra tikrai dideli.
Pasak endokrinologo, Lietuvoje saulės spinduliuotė nėra labai aktyvi. Taip yra todėl, nes esame Šiaurės Europos šalis ir mūsų platumoje vitaminą D aktyvuojantys spinduliai turi praeiti didesnį kelią atmosferoje, tad žemę pasiekia mažiau spindulių. Taigi, nors ir saulė Lietuvoje šviečia, bet ne visada aktyvuoja vitamino D receptorius.
„Jau kažkur nuo balandžio vidurio iki rugsėjo galima gauti pakankamai saulės spindulių, kad pasigamintų reikiamas kiekis vitamino D odoje“, – teigia ekspertas.
Vitamino D deficitas – genetinis paveldimumas?
Gydytojas įspėja, kad dažnai vyksta specifinių genų mutacijų ir vitamino receptoriai jų neįsisavina. Žmogus, turintis tokią mutaciją, gali gerti bet kokios rūšies vitamino D papildus, bet kraujyje jo nepadidės.
Tokiems žmonėms yra skiriami specialūs preparatai, kuriuos išrašo gydytojai. Todėl specialistas pataria save stebėti, o jeigu nuolatos vartojant papildus situacija nesikeičia – tirtis, nes tai gali būti genetinis paveldimumas.
COVID-19 protrūkiui įtakos turi vitamino D trūkumas
Eksperto teigimu, vitaminas D sustiprina mūsų atsparumą ligoms. Todėl pakankamas jo kiekis organizm itin svarbus koronavirusinės infekcijos akivaizdoje.
„Vitaminas D yra hormonas reguliuojantis imuninės sistemos veiklą, nes visos imuninės apsauginės ląstelės leukocitai yra prisotinti specifinių receptorių vitaminu D ir veikia tik tada, kada jo yra pakankamai“, – paaiškino gydytojas.
Kai vitamino trūksta, imuninė sistema neapsisaugo ir leidžia virusui daugintis, neleidžia organizmui veiksmingai su juo kovoti.
„Daugybė tyrimų rodo tai, kad vitaminas D yra ypatingai svarbus hormonas sergant virusu, o dar svarbesnis reabilitacijai, atsistatymui po koronavirusinės infekcijos“, – įspėja A. Levinger.
Parengė Lukrecija Baluškevičiūtė
