Manualinis terapeutas Dmitrijus Filimonovas: „Užslėptas stresas gali sutrukdyti tapti čempionais“

Ar žinote, kodėl taip svarbu kiekvienam žmogui individualiai parinkti teisingą sporto krūvį? Kaip nepakenkti sau sportuojant ar siekiant čempiono titulo? Koks turi būti treniruočių ir poilsio balansas, kad naudos sveikatai būtų daugiau nei žalos?

Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis.
Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis.
Manualinis terapeutas Dmitrijus Filimonovas.
Manualinis terapeutas Dmitrijus Filimonovas.
Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis.
Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis.
Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis.
Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis.
Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis.
Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 27, 2021, 5:28 PM

Praėjusi vasara tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio sportininkams ir entuziastams buvo itin įsimintina: pradedant Europos futbolo čempionatu ir baigiant Tokijo olimpinėmis žaidynėmis suteikė visą pluoštą įspūdžių ir emocijų. Vieniems tai – pergalės džiaugsmas, kitiems – nusivylimo kartėlis.

Tačiau nepriklausomai nuo sėkmių ar nesėkmių, diskusijų apie sportą ir pergalės receptus būta įvairių. Vienos tiesos nėra, tačiau su sportininkais dirbantis manualinis terapeutas Dmitrijus Filimonovas teigia, kad ypač daug reikšmės turi tinkamai parinktas krūvio dydis ir sugebėjimas laiku sustoti. Vis tik išaiškinti, kada metas duoti sportininkui pailsėti, ne taip jau paprasta.

Kone kiekvieno sportininko kasdienybėje dominuoja dvi pagrindinės veiklos – treniruotės ir poilsis. Jų kiekį, trukmę ir ritmą dažniausiai nustato treneriai arba sportininkai, atsižvelgdami į sportininko būseną, rezultatus, remdamiesi kitomis aplinkybėmis ir savo patirtimi.

Vis tik ne viskas yra matoma plika akimi ir tinkamai nustatyti, koks turi būti individualus konkretaus sportininko treniruočių ir poilsio balansas – ne taip jau paprasta. Pasirodo, kiekvienas sportininkas net nuovargį ir stresą jaučia kitaip, tad ir jų apkrovos turi būti skirtingos.

„Su specialiu kardiografu tyrėme vieną sportininkę, užsiimančią menine gimnastika. Įvertinome jos būseną 3 kartus – prieš, po treniruotės apkrovos ir praėjus 7 minutėms po jos, kai širdies darbas jau turėjo būti atsistatęs. Vis dėlto to laiko jai neužteko – gimnastei reikėjo 12 minučių trunkančios pertraukos. Tai padarius, pagerėjo jos rezultatai, nes jos širdis ir nervų sistema per tas minutes spėdavo atsigauti“, – pasakoja „Masažo centro“ vadovas D.Filimonovas.

Neteisingai parinkta apkrova neduoda rezultato ar net žaloja širdį

Vieni pagrindinių požymių, galinčių reikšti, kad sportininkui parinkta apkrova yra per didelė – galūnių tirpimas, nuolatinis nuovargis, apčiuopiamų rezultatų nebuvimas sportuojant kasdien, jėgų trūkumas ir tiesiogiai sporto metu pasireiškiančios problemos su širdimi.

D.Filimonovas tai apibūdina kaip piko pasiekimą, t.y. momentą, kai sportininkas pasiekia geriausią treniravimosi stadiją, yra geriausiai fiziškai pasiruošęs ir turi daugiausiai galimybių aukštiems rezultatams pasiekti. Iki šios stadijos rezultatai gerėja palaipsniui, o ją pasiekus, organizmas pavargsta ir reikalauja poilsio, todėl po piko rezultatai suprastėja. Jei sportininkas tokios būsenos dalyvauja varžybose, dažniausiai gerų rezultatų nepasiekia.

„Reali situacija – sportininkės treniruotė trukdavo 4 valandas. 2 iš jų būdavo produktyvios, o 2 efektyviai dirbti jai nebepavykdavo. Su specialiu kardiografu ištyrėme jos būseną ir nustatėme, kad ši sportininkė per 2 valandas pasiekdavo savo treniruočių piką, o tada jos energija nukrisdavo. Pasirodo, tinkamiausias rėžimas jai – 1,5 valandos trukmės treniruotė, pusvalandis poilsio, tada – vėl 1,5 valandos trunkanti treniruotė. Toks balansas jai leido sportuoti gerokai efektyviau ir pasiekti gerų rezultatų. Tai parodo, kad viską reikia derinti atsižvelgiant į individualią organizmo būseną“, – tikina ekspertas.

Netinkama organizmo apkrova ir per didelis krūvis ilgainiui gali sukelti nemažai problemų, tokių kaip aritmija, tapti aukšto kraujo spaudimo priežastimi, kitaip sutrikdyti širdies darbą ir nualinti kūną. Vis tik nė vienas kraštutinumas nėra sveikintinas ir kenksminga gali būti ne tik per didelė, bet ir per maža apkrova. Jei sportininko krūvis yra per mažas, iš treniruočių nėra naudos nei sveikatai, nei sportiniams pasiekimams, nes gerų rezultatų nepasiekiama.

Specialistas mano, kad vis tik į tai Lietuvoje ne visada atsižvelgiama. „Sportininkui laimėjus, iš jo aukštų pasiekimų tikimasi ir toliau. Niekas neanalizuoja, kodėl jis laimėjo, kas ir kodėl tai nulėmė. Jei jis nelaimi, tai nusiteikiama, kad jis blogas ir verčia jį dar daugiau treniruotis. Esu įsitikinęs, kad pirmiausia reikia išanalizuoti, kas vyksta jo organizme, kaip jis adaptuojasi prie duotos apkrovos, kaip iš tikrųjų dirba širdies ir nervų sistemos ir tik tada duoti tinkamą apkrovą“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

D.Filimonovas pateikia dar vieną pavyzdį, iliustruojantį tinkamos fizinės organizmo apkrovos svarbą: „Stovykloje, kurioje dirbame su savo specialistų komanda, nustatėme, kad kelioms sportininkėms galima padidinti fizinę apkrovą 30-40 procentų. Jų treneriai nustebo – gi jos ir taip pavargsta! Tačiau specialaus kardiografo duomenys parodė, kad tų sportininkių širdies ir nervų sistemos greitai atsistato ir reguliariai intensyviai dirbant jos per 3-4 metus gali tapti čempionėmis. Treneriui tas 5 sportininkes atskyrus ir padidinus jų apkrovą, rezultatai iškart pagerėjo“, – pasakoja D.Filimonovas.

Reikiamas apkrovas padeda nustatyti specialus kardiografas

Nustatyti šiuos plika akimi nematomus duomenis ir maksimalų žmogaus gyvenimo efektyvumą padeda specialus kardiografas ir jame veikianti ypatinga programa, su kuria dirba „Masažo centro“ specialistai. Ji specifinė tuo, kad leidžia pamatyti ne tik širdies darbą, bet papildomai parodo, kokia yra dabartinė fizinė žmogaus organizmo būsena, kaip veikia endokrininės, nervų sistemos, koks žmogaus imunitetas ir kokios kilmės tam tikri sutrikimai gali būti.

Kardiografas atskleidžia, ar yra paslėptas stresas ar nuovargis, kaip organizmas aprūpinamas energija, kaip adaptuojasi, priima ir reaguoja į apkrovą, taip pat leidžia laiku nustatyti širdies ritmo sutrikimus bei mikroinfarktus. Šio prietaiso pagalba galima greitai ir tiksliai atlikti kardiogramą sporto salėje, rūbinėj, netgi varžybų metu. Ši procedūra nereikalauja nei specialaus pasiruošimo, nei drabužių nusirengimo.

Anot D.Filimonovo, šio kardiografo ištakos – senos: jis buvo sukurtas dar 1958 m. ir nuolat tobulinamas. Su šiuo kardiografu buvo tikrinami SSRS kosmonautai, taip pat ir Jurijus Gagarinas. Po SSRS griūties dalis mokslininkų pabandė sukurti dar modernesnę kardiografo programą, atitinkančią šiuolaikinius standartus. Vienas iš jos pliusų – pasitikrinti, kaip veikia organizmas, gali ir paprastas žmogus – gautus duomenis galima suprasti ir be mediko pagalbos.

Šis „Masažo centre“ esantis kardiografas – vienintelis toks Lietuvoje. Vis tik kai kuriose šalyse tokie kardiografai naudojami kur kas plačiau. D.Filimonovas pasakoja, kad ši programa pasitelkiama viename didžiausių Rusijos miesto oro uoste.

„Aviacijos srityje labai svarbus streso faktorius: pavyzdžiui, buitinėse, su darbu nesusijusiose gyvenimo situacijose patirtas stresas gali iškilti ekstremalioje darbinėje situacijoje, kas aviacijoje yra ypač pavojinga. Būtent todėl tame oro uoste stiuardesės, dispečeriai ir lakūnai prieš darbą kardiografu pasitikrina savo fizinę bei psichoemocinę būseną, kas užtrunka vos 4-6 minutes. Jei ji nesiekia nustatytos ribos, vadinasi, yra užslėpto streso, nuovargio ir jam tądien dirbti neleidžiama“, – programos panaudojimo galimybes aiškina specialistas.

Aktualu ne tik sportininkams

Nors šis kardiografas yra ypač reikalingas sportininkams, galimybė išsitirti organizmą ir sužinoti, kodėl nuolat jaučiamas nuovargis, vargina širdies problemos, silpnumas bei koks turėtų būti maksimalus krūvis, naudinga kiekvienam.

D.Filimonovas teigia, kad kai kurios širdies problemos, pavyzdžiui, aritmija, gana dažnai būna dėl nervų sistemos problemų. Kartais tai gali lemti bloga endokrininė reguliacija, vegetatyvinės nervų sistemos sutrikimai ar energijos trūkumas, kuris atsiranda dėl nepakankamo miego, neteisingos mitybos. Tokiais atvejais gelbsti kardiografas – jis parodo, kur slypi problema.

„Vienas taksi vairuotojas pasakojo, kad po 5 darbo dienų taip pavargsta, kad šeštadienį ir sekmadienį dėl nuovargio negali pakilti iš lovos, jį ėmė kamuoti bloga nuotaika, atsirado galvos skausmai. Kardiografo pagalba išsiaiškinome, kad tomis dienomis jis patiria streso, mažai valgo, tai patarėme jam pailsėti viena diena daugiau. Iš pradžių taip daryti jis nenorėjo dėl pelningo penktadienio, tačiau pabandęs tapo tarsi nauju žmogumi – su noru ėjo į darbą, dingo galvos skausmai ir turėjo daug energijos“, – su džiaugsmu paciento istoriją prisimena „Masažo centro“ vadovas D.Filimonovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.