Pasaulio sveikatos organizacija pataria per parą suvartoti 45 miligramus vitamino C. Ši rekomendacija pagrįsta dar 1944 m. Sorbio tyrimų instituto studijos rezultatais. Jau daugiau nei prieš septynis dešimtmečius savo veiklą nutraukusi institucija buvo įsteigta Antrojo pasaulinio karo metais. Didelio maisto nepritekliaus akivaizdoje, institutas turėjo nustatyti Didžiosios Britanijos gyventojų mitybos normas.
Vašingtono universiteto mokslininkai „pakėlė archyvus“, o supratę kolegų klaidas žodžių į vatą nevyniojo. Jie sako, kad karo metais atlikto tyrimo metodai tiesiog „šokiruoja“.
Mokslininkai teigia, kad dabartinės vitamino C vartojimo gairės pagrįstos ne tikslu išlaikyti maksimaliai gerą sveikatos būklę, o paprasčiausiu siekiu apsisaugoti nuo skorbuto.
„American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtose išvadose pagrindinis autorius profesorius Philippe Hujoelis tvirtina: „Vitamino C eksperimentas – tai šokiruojantis tyrimas“
Dabar taip nebūtų galima
„Jie atėmė iš žmonių reikalingą vitamino C kiekį ir šitaip sukūrė gyvybei pavojingas situacijas“, – piktinosi Ph.Hujoelis ir pridūrė, kad šiomis dienomis toks tyrimas neatitiktų nė minimalių mokslinei studijai keliamų reikalavimų.
Pasak jo, pakartotinės Sorbio instituto duomenų analizės išvados rodo, kad PSO rekomenduojama vitamino C paros dozė yra ženkliai per maža.
„Parametrinė tyrimo duomenų analizė atskleidžia, kad 97,5 proc. gyventojų vidutiniškai reikėtų suvartoti 95 miligramų vitamino C per dieną“, – teigia Ph.Hujoelis.
Toks vitamino C kiekis yra daugiau nei dvigubai didesnis už PSO rekomenduojamą 45 miligramų vitamino C paros normą.
Vitaminas C, kurio gausu citrusiniuose vaisiuose ir kai kuriose daržovėse, padeda apsaugoti ląsteles ir išlaikyti sveiką odą, kaulus, kraujagysles bei kremzles. Vitaminas C taip pat pagreitina žaizdų gijimo procesą.
Vos 20 dalyvių
Iki šiol naudojamos rekomendacijos buvo paremtos tyrimu, kuriame dalyvavo vos 20 savanorių. Klaidingų rekomendacijų naudojimas, Ph.Hujoelio įsitikinimu, galėjo turėti skaudžių pasekmių. „Neteisingas supratimas apie vitamino C poreikį galėjo lemti neteisingą su kolagenu susijusių patologijų prevenciją ir gydymą“, – pabrėžė Ph.Hujoelis.
Kaip žinia, 1944 m. atliktam tyrimui vadovavo britų-vokiečių biologas ir Nobelio premijos laureatas seras Hansas Adolfas Krebsas.
Tuo metu mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu buvo kontroliuojamas ir stebimas vos 20 savanorių, atsisakiusių stoti į kariuomenę, vitamino C vartojimas.
Jiems buvo duodamas skirtingas vitamino C kiekis, padedantis organizmui gaminti kolageną. Stebėta, kaip greitai išgyja eksperimento dalyvio randinis audinys.
Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kiek vitamino C karinio jūrų laivyno nariams, besimaitinantiems skiriam raciono daviniais, reikia, kad jiems neišsivystytų gyvybei pavojinga skorbuto ligos forma. Nė nebandyta aiškintis, kiek vitamino C reikia gerai bendrai sveikatos būklei užtikrinti. Tai paprasčiausiai nebuvo to meto aktualija.
Tuomet skorbutas buvo itin paplitęs. Gali net būti, kad nuo šios ligos jūroje žuvo daugiau karinio jūrų laivyno karių nei nuo priešo ginklų.
Dar kartą peržiūrėję tyrimą, Vašingtono universiteto akademikai naudojo šiuolaikinius statistinius metodus, skirtus mažiems imties dydžiams tvarkyti, kurių aptariamo eksperimento metu dar nė nebuvo.
Jie įrodė, kad tuo metu naudotas duomenų vertinimas buvo nepakankamas ir neteisingai interpretuotas.
Parengta pagal The Telegraph
