Pirmieji užsikrėtimai Lietuvoje fiksuojami jau balandį, tačiau erkių pernešamų ligų sezonas įsibėgėja kiek vėliau. Todėl dar nevėlu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir vasarą laisvalaikį gryname ore leisti bus galima ramesne širdimi.
Deja, bet specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Maždaug trečdalis susirgusiųjų susiduria su ilgalaikiais ligos liekamaisiais reiškiniais. Smulkaus gyvio įkandimas gyvenimą gali pakeisti negrįžtamai. Erkinis encefalitas tam tikrais atvejais net prieš tai darbingus ir aktyvius žmones gali pasodinti į neįgaliojo vėžimėlį.
Apie tai, kaip geriausia apsisaugoti nuo erkių ir jų platinamų ligų ar, kokių priemonių imtis aptikus į odą įsisiurbusią erkę bei kitus klausimus atsakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) medicinos entomologė Milda Žygutienė.
– Kada geriausia pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito?
– Tinka bet kuris metų laikas. Žinoma, idealiausia – žiemos mėnesiai arba vėlyvas ruduo, bet jei žmogus suskubtų pasiskiepyti šiomis dienomis, tai gegužės antroje pusėje jis jau galėtų jaustis saugesnis.
Antras skiepas suleidžiamas praėjus mėnesiui po pirmojo. Praėjus dviems savaitėms po antrosios dozės jau susiformuoja imunitetas ir žmogus erkių sezoną gali pasitikti saugesnis. Tik reikėtų nepamiršti vėliau užbaigti pilnos skiepijimo schemos.
Suprantama, kad per žiemą pasiilgome saulės spindulių ir į gamtą keliausime įvairiais reikalais: vienų laukia poilsis, kiti mėgsta darbuotis gamtoje. Bet kol kas dar visi apsirengę šilčiau, labiau pridengę odą, tad nėra taip pavojinga. Tačiau jei kažkas sugalvotų dabar pasiskiepyti, tai laikas labai tinkamas.
– Žmonės dažnai domisi ar konkretus preparatas jiems tinkamas. Kaip su skiepais nuo erkinio encefalito, ar yra kokie apribojimai, kam ši vakcina netinkama?
– Šitas skiepas yra tikrai saugus, jo aprašą, kaip ir kiekvieno vaisto, galima persiskaityti. Vakcina nuo erkinio encefelito yra siūloma net vaikams nuo vienerių metų amžiaus, o jos efektyvumas išties didelis. Nerekomenduojama skiepytis, jei asmeniui yra padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei vakcinos medžiagai, formaldehidui, protamino sulfatui, antibiotikams neomicinui ir gentamicinui, kiaušiniui, vištos baltymams ir lateksui.
Skiepijimą reikėtų atidėti, jei asmuo serga vidutinio sunkumo ar sunkia ūmine liga.
Daug kas klausia apie šalutinius poveikius. Gali pasireikšti rankos skausmas dūrio vietoje, kartais atsirasti paraudimas. Bet tai yra nežymūs požymiai, kurie nė kiek nesumenkina tos vakcinos naudos.
– Jau akcentavote, kad svarbu laikytis pilnos skiepijimo schemos. Trečias skiepas skiriamas po 5-12 mėnesių. Natūralu, kad gali pasimiršti. Ką daryti, jeigu šiek tiek pradelsiama?
– Skiepijimo nuo erkinio encefalito schema yra „atidirbta“, ji siūloma pačių gamintojų tam, kad galutinai susiformuotų tvirtas imunitetas – derėtų tos schemos laikytis.
Jeigu žmogus tą trečią skiepą primiršo, jeigu pavėlavo kelis mėnesius, o ne kelis metus, tai galima grįžti ir skiepytis toliau. Imunitetas, jau susiformavę antikūnai niekur nedingsta, tiesiog suaktyvinama imuninė sistema, jos atmintis „atgaivinama“, imunizacijos procesas vyksta toliau.
Dažniau užmiršta žmonės revakcinuotis po 5 metų. Bet ir tada skiepijimo schemą galima tęsti toliau, nereikia grįžti į pradinį tašką. Tai yra tikrai patogu.
– Gana dažna situacija: žmogus buvo gamtoje, apsižiūrėjo ir rado įsisiurbusią erkę. Kaip ją taisyklingai ištraukti ir kaip elgtis toliau?
– Vos tik pamačius ją reikia kuo skubiau šalinti. Traukimas vyksta labai paprastai – suimame erkę kuo arčiau odos ir staigiu ir tiesiu judesiu truktelime ją į viršų.
Kuo tą erkę ištaukti? Jeigu turite pincetą – puiku. Bet dažniausiai po ranka jo nebūna, tad tinka visi metodai, kurie padeda pašalinti erkę iš odos. Galima traukti net ir pirštais, nes greitas veikimas svarbus.
Kuo greičiau pašalinsite erkę, tuo geriau. Nauda bus daug didesnė, jeigu veiksite vietoje, o ne važinėsite po miestą ieškodami pagalbos, kas galėtų ištraukti erkę.
Laikas svarbus, nes įsisiurbusi erkė labai greitai pradeda perdavinėti erkinio encefalito virusą. Bet tas procesas yra pakankamai ilgas, nes siurbimas vyksta savotišku pompavimo principu: erkė prisisiurbia kraujo, bet kartu ir dalį savo skysčių perduoda į žaizdelę.
Kadangi erkinio encefalito virusas yra lokalizuotas šių voragyvių seilių liaukose, ligos sukėlėjas perduodamas būtent su seilėmis. Taigi, kuo erkė bus ilgiau ant kūno, tuo daugiau viruso ji perduos.
Kiek kitaip su Laimo liga. Tada kalba eina jau ne apie pirmąsias valandas, o pirmą ar antrą parą, nes reikalingas žymiai ilgesnis laikas tam, kad erkė perduotų ligos sukėlėją.
Todėl jeigu mes labai greitai pastebėsime ir pašalinsime, tai net ir tuo atveju, jeigu erkė buvo užsikrėtusi Laimo liga, mes save apsaugosime, užkirsime kelią ligos sukėlėjo perdavimui.
– Sakykime, žmogus pastebėjo erkę ir ją išsitraukė. Dėl kokių simptomų jis turėtų save stebėti, kaip palaikyti budrumą, kad įsitikintų, ar tikrai neužsikrėtė?
– Jeigu jau įvyksta erkės įsisiurbimo epizodas, jo neturėtume pamiršti mėnesį laiko. Šį periodą derėtų stebėti savo organizmo būseną, ar nepasireiškė ligos požymiai.
Tą dieną, kai buvo įsisiurbusi erkė, galima net kalendoriuje pasižymėti, kad geriau žinotume, kurį laiką turime būti budrūs dėl savo sveikatos.
Erkinio encefalito požymiai – panašūs į gripo: neaukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, kartais išryškėja sprando raumenų skausmai. Jeigu žinome, kad buvo įsisiurbusi erkė ir pastebėjome tokius požymius, privalu kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Laimo ligos simptomai yra kitokie. Dažniausiai pasireiškia „klaidžiojanti“ raudonė. Įsisiurbimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri keičia savo dydį ir paraudimo intensyvumą. Raudonės dydis gali būti nuo delno dydžio iki pusės metro diametro.
Pastebėjus tokį reiškinį, taip pat reikia kreiptis į gydytoją ir pasipasakoti, kad buvo įsisiurbusi erkė. Tuomet dėl diagnozės ir tolesnių veiksmų jau nuspręs medikai.
– Kuriais metų mėnesiais pradedami fiksuoti susirgimai erkiniu encefalitu ir kuomet pastebimas sergamumo pikas?
– Erkės suaktyvėja kovą, o pirmieji ligos atvejai fiksuojami jau balandžio mėnesį. Tuomet susirgimų nustatoma visus metus. iki pat gruodžio. Anksčiau užsikrėtimas erkiniu encefalitu žiemos pradžioje buvo itin retas atvejis, bet klimato kaita pakoregavo erkių aktyvumą. Todėl pastaraisiais metais erkinio encefalito diagnozė gruodį jau tapo įprastu reiškiniu.
Didžiausias sergamumas būna nuo birželio iki spalio. Per šį periodą nustatomas ženklus procentas visų erkinio encefalito ligos atvejų.
– Pastaraisiais metais fiksuojamas padidėjęs sergamumas erkiniu encefalitu. Kodėl taip yra?
– Priežasčių – ne viena. Pirmiausia, Lietuvoje labai puikios klimatinės sąlygos veistis erkėms. Todėl dabar jų turime labai daug. Erkė – labai nereiklus gyvis, kuriam per vystymosi stadiją pakanka pasimaitinti vos vieną kartą.
Tiek jai užtenka tolesniam gyvenimui, patelė ir kiaušinius sudeda. Erkėms viso labo reikia šiek tiek drėgmės, kad jos neišdžiūtų. Tą joms užtiktina miškingos vietovės ir aukšta žolė. Pasimaitinti joms problemų nekyla, nes turime gausias gyvūnų populiacijas.
Tai ir smulkūs graužikai, ir įvairūs miško žvėrys, kurių populiacija kiekvienais metais auga. Taip pat turime pakankamą paukščių įvairovę. Itin svarbūs būtent, kurie daugiau laiko praleidžia žolėje, maitinasi arba suka lizdus. Jų krauju erkės lygiai taip pat sėkmingai pasimaitina, o paukščiai dar jas ir išnešioja, veikia kaip „transporteriai“.
Kadangi erkė maitinasi ilgą laiką, suaugusi ant savo šeimininko kūno gali išbūti ir savaitę. Tai tas paukštis erkę pasičiupti gali viename miškelyje, o po savaitės būti jau visai kitur. Jeigu erkė nukrenta į jai gyventi tinkamą vietą, puikiai ten ir įsitaiso. Tai vienas pavyzdžių, kaip jos plinta.
Ir dabar nėra jokių ženklų, kad erkėms gyvenimo sąlygos Lietuvoje galėtų pablogėti. Bent tiek, kad nuo erkinio encefalito, kitaip nei nuo Laimo ligos, mes galime pasiskiepyti. Todėl labai norėtųsi, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas būtų pasiskiepijęs.
Taip jau yra, kad gyvename endeminėje zonoje, nėra „švarių“ vietų, kur erkės nesutiktume. Jų yra visuose parkuose, miškuose. O laiką gamtoje leisti norisi. Ypač tuomet, kai prasideda, uogavimo, grybavimo, žoliavimo sezonai.
Tada juk žmogus labai daug laiko gamtoje praleidžia, o kuo ilgiau būni miške, tuo didesnė tikimybė, kad susitiksi su erke.
– Kokių nelaimingų pasekmių gali turėti tas nelemtingas susitikimas su erke?
– Laimo ligą gydome antibiotikais. Tuo metu specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, taikomasi tik ligos simptomus, siekiama juos numalšinti.
Kai pasireiškia sunki erkinio encefalito klinikinė forma, daugumai žmonių prireikia gydymo ligoninėje. Tai iš tiesų sudėtinga liga. Žinoma, yra labai nedidelė dalis asmenų, kurie praserga besimptome forma – juos galime vadinti laimės kūdikiais.
Tuo metu ligos pasekmės gali būti pačios įvairiausios. Apie 30 proc. asmenų, sirgusių erkiniu encefalitu, liekamieji reiškiniai niekur nedingsta ir po ligos. Jų sudėtingumas ir trukmė skiriasi.
Visi žino, kad dėl erkinio encefalito asmuo gali atsidurti neįgaliojo vėžimėlyje, prarasti darbingumą. Tarp vyresnių asmenų pasitaiko net mirties atvejų.
Erkinis encefalitas gali palikti ir mentalinių pasekmių: po ligos gali būtų sunku susikoncentruoti, dėstyti mintis, vargina miego sutrikimai, suprastėjusi atmintis.
Šitie požymiai įvardijami tarsi lengvesni, bet su jais toliau gyventi reikia ir gyvenimo kokybei jie labai smarkiai atsiliepia.
– Yra žmonių, kurie save laiko „asfalto vaikais“ – gamtoje būna mažai, todėl ir bėdos dėl erkių nemato. Kiek teisingas toks požiūris?
– Tokiam žmogui pasiūlyčiau nuo asfalto ir nenulipti. Jeigu einame asfaltuotu taku Vingio parke, tai erkė nuo medžio nenušoks, nes jų ten nėra, bet jei tik pasuksi į šoną ant žolės, tai „asfalto vaikas“ taps „gamtos vaiku“.
Nereikia toli keliauti. Kažkas sako, kad nei grybauja, nei uogauja, bet mėgsta bėgioti po parką. Kartais labai trumpos akimirkos pakanka, kad erkė įsisiurbtų.
O saugių vietų, kaip jau minėjau, pas mus nėra. Lietuva visgi nėra didelis kraštas. Populiarios dabar ir kelionės po Lietuvą, įvairūs žygiai gamtoje, žvejyba, poilsis sodyboje... Sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali išvengti kontakto su gamta. Nebent jis iš namų visai nebeišeina.
Todėl tikrai nereikėtų galvoti, kad erkės tavęs nepasieks. Mano pasiūlymas būtų visiems pasiskiepyti. Tikrai daug ramesnis gyvenimas būtų, kai gali jaustis drąsiai.
