Mitybos įpročiai ir genetika: kas atlieka didesnį vaidmenį?
Neretai žmonės numoja ranka į mitybos įpročius, nes mano, kad genetika turi daugiau įtakos. Gydytojai pabrėžia, kad taip manyti neteisinga. Kardiologas, sveikatos technologijų įmonėje „Kilo Health“ atsakingas už širdies ir kraujagyslių ligų valdymą Robertas Pranevičius aiškina, kad išskirti vieno veiksnio nereikėtų.
„Remdamiesi atliktomis didelėmis atsitiktinių imčių bei genetinėmis studijomis galime teigti, kad genetika turi išties labai didelę reikšmę, tačiau į visa kita numoti ranka būtų klaidinga. Pastebiu, kad vis dažniau tai tampa pasiteisinimu pačiam nesirūpinti sveikata. Juk genetikai patys turime labai mažai įtakos, o štai įpročius visiškai kontroliuojame, keičiame ir taip galime smarkiai sumažinti ligų riziką“, – aiškina gydytojas.
Kokiu dažnumu reikėtų tikrintis sveikatą esant 18–30 metų?
Įvairi klinikinė patirtis ir atliktos studijos rodo, kad tam tikroms ligoms tikimybė pasireikšti konkrečiame amžiuje yra didesnė ar mažesnė, tačiau kiekvienas atvejis unikalus. R. Pranevičius aiškina, kad dažnai širdies ligų požymiai būna neryškūs, todėl skatina reguliariai lankytis pas gydytoją.
„Kalbant apie jaunus žmones, tikslias rekomendacijas sunku įvardyti, tačiau viena aišku – turime būti kritiški savo sveikatos atžvilgiu. Nereikėtų laikytis įsitikinimo, kad kiekvienas jaunas žmogus yra apsaugotas nuo ligų. Galiu patikinti, kad per savo karjerą jau yra tekę ir pačiam gelbėti itin jaunų vyrų gyvybę dėl širdies ligų, tad mano siūlymas būtų tikrintis širdį kas 2–5 metus“, – teigia specialistas.
R. Pranevičius pratęsia, kad dėl mažo fizinio aktyvumo, blogų mitybos įpročių širdies ligos užklumpa vis jaunesnius žmones, tad matoma aiški, nerimą kelianti tendencija.
Nereikėtų nurašyti lengvų simptomų
Dažniausiai žinomi širdies ligų simptomai yra krūtinės skausmas ar dusulys, tačiau reikėtų žinoti ir labiau „pasislėpusius“.
„Tokie bendriniai simptomai kaip galvos skausmas, nemiga, bendras silpnumas gali nurodyti, kad yra problemų su širdimi. Suprantama, kad tokius požymius pačiam sunkiau sieti su tam tikra liga, todėl rekomenduoju apsilankyti pas kardiologą, kuris nustatys tikslią diagnozę“, – pabrėžia kardiologas.
Gydytojas taip pat pastebi, kad konsultuojami jaunesni pacientai mėgsta vis dažniau naudotis išmaniosiomis programėlėmis, skaitmeniniais sprendimais rinkdami sveikatos duomenis, tad palengvina gydytojų darbą. Tai leidžia aiškiai matyti net ir menkiausius sveikatos būklės pakitimus ir pastebėti ne tokius ryškius simptomus.
