Lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Estetus“ gydytoja dermatovenerologė Gondinga Šliuževičienė sako, kad dėl drastiškos temperatūrų kaitos, pakitusios oro drėgmės, šalčio, sauso šildomų patalpų oro, sumažėjusio ultravioletinių spindulių kiekio ir su juo susijusių vitaminų D pokyčių organizme šaltuoju periodu gali paskatinti odos problemas net ir tiems, kurie iki tol džiaugėsi jos sveikata.
„Tie patys išorės faktoriai, kartu su individualiais genetiniais ir epigenetiniais veiksniais lemia dažniausiai pasireiškiančias odos problemas – padidėjusį jos sausumą, įvairios kilmės uždegimus, egzemas ir tokių specifinių lėtinių susirgimų kaip aknė, rožinė, atopinis bei seborėjinis dermatitas paūmėjimus.
Šaltuoju metų laiku neretai žmones ištinka ir alerginės reakcijos – kitas specifinis susirgimas, kurį lemia odoje esantys neuromediatoriai, į šaltį ar drėgmę sureagavę kaip į kontaktinį alergeną. Dėl šios priežasties pasireiškia įvairūs bėrimai ir odos problemos, būdingos kitos kilmės alerginėms reakcijoms“,– įspėja G. Šliuževičienė.
Ligų paūmėjimus skatina ir stresas
Gydytoja dermatovenerologė sako, kad lėtinių ligų paūmėjimą galima sieti ir su amžiumi, nes vyresnė oda yra plonesnė, linkusi sausėti bei sudirgti. Amžius didesnę įtaką turi moterims, kurios patiria hormonų svyravimus.
„Šaltuoju metų laiku lėtinės ligos paūmėti gali ir dėl to, kad odos priežiūros rutina yra netinkama, specifiškai nepritaikyta sezonui, perteklinė arba tokios visai nėra. Klaidų, skatinančių odos ligų paūmėjimą yra ir daugiau – nevaldomas patiriamas stresas, sėslus gyvenimo būdas, skurdi mityba, nepakankamas per parą suvartojamas vandens kiekis. Dėl šių priežasčių oda laikui bėgant ima silpti ir tampa lengviau pažeidžiama išorės veiksnių“,– teigia G. Šliuževičienė.
Gydytoja dermatovenerologė akcentuoja, kad kartais ligos paūmėjimai gali įvykti spontaniškai dėl odos fiziologijos: jos tipo, fototipo ir t.t.
Gydymo sėkmė – paciento rankose
G. Šliuževičienė sako, kad susidūrus su odos problemomis ar jos ligų paūmėjimu svarbu nedelsti, neužsiimti savigyda ir kreiptis pagalbos į odos ligų specialistą, kuris pokalbio su pacientu metu įvertins nusiskundimus, būklę, odos tipą, gretutinių ligų įtaką, o apčiuopos bei dermatoskopijos būdu – atsiradusius pakitimus.
Atsižvelgdamas į visa tai, gydytojas sudarys individualų odos gydymo ir priežiūros planą – kompleksinį paketą, į kurį gali būti įtrauktos tarpusavyje derinamos atitinkamos rekomendacijos pacientui, medikamentinis gydymas ir tokios mechaninio poveikio priemonės kaip įvairios procedūros bei lazerinės terapijos.
„Pacientams visada akcentuoju tai, jog didelę įtaką gydymo proceso sėkmei kuria jie patys ir patariu, kaip jie gali prie to prisidėti – reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu, sveikai ir subalansuotai maitintis, per parą išgerti tiek vandens, kiek reikia atitinkamo svorio žmogui.
Taip pat primenu apie būtinybę griežtai laikytis tokios priežiūros rutinos, kai pirmoje dienos pusėje naudojamos priemonės, padedančios atkurti odos drėgmę, tausoti ir apsaugoti barjerinę (apsauginę) plėvelę, o antroje dienos pusėje oda valoma ir drėkinama bei aplikuojamos priemonės, stabdančias senėjimo procesą“, – teigia gydytoja dermatovenerologė.
Anot G. Šliuževičienės, neretai pacientai nenori ar bijo vartoti medikamentus, todėl kartu su rekomendacijomis gali būti skiriamas įvairių procedūrų kursas, kuris leidžia išvengti agresyvesnio gydymo ir pasiekti gerų rezultatų per trumpą laiką, o teigiamą efektą pajusti jau po pirmosios procedūros.
Nėra vienos veiksmingos procedūros
Gydytoja dermatovenerologė sako, kad į gydymo planą įtraukiamos tokios procedūros, kurios leidžia spręsti vyraujančią odos problemą. Pavyzdžiui, jeigu oda raustanti, jautri, sudirgusi, patariama atlikti specialios paskirties lazerines terapijas, kurios padeda kontroliuoti uždegiminius procesus gilesniuose odos sluoksniuose.
Gali būti taikoma ir šviesos terapija ar įvairios injekcijos, pavyzdžiui, gintaro rūgšties, kurios ne tik efektyviai stabdo uždegiminį atsaką, bet atstato ir palaiko odos drėgmę.
„Jeigu kamuoja bėrimai, veido raudonis ar išsiplėtę kapiliarai dėl paūmėjusios aknės arba rožinės, su jais kovoti padeda lazerinės procedūros, fotodinaminė terapija, kombinuojama su tam tikromis gydomosiomis rūgštimis ir injekcinėmis procedūros. Taip pat trombocitais praturtintos plazmos terapija, tarpusavyje derinami specializuoti odos pilingai ir aparatinės veido odos valymo procedūros“, – aiškina G. Šliuževičienė.
Gydytoja dermatovenerologė tęsia, jog pacientams, kurių oda sausa ir praradusi spindesį patariama atlikti biorevitalizaciją ir tokiu būdu, kartu su medikamentiniu gydymu, kompleksiškai stiprinti odos barjerą.
„Minėtos procedūros leidžia visiškai išspręsti ūmines odos problemas, o lėtines – kontroliuoti, valdyti ir švelninti jų metų pasireiškiančius negalavimus. Šias procedūras taikant prevenciškai taip pat galima pasiekti lėtinių ligų remisiją, stabdyti jos progresavimą ir išvengti ateityje gresiančių didesnių komplikacijų“, – sako G. Šliuževičienė.
Tęsdama apie įvairių procedūrų naudą, gydytoja dermatovenerologė pabrėžia tai, kad norint pasiekti maksimaliai gero rezultato įprastai vienos, net ir veiksmingos, procedūros nepakanka – reikalingas jų kursas su gydytojo priežiūra, siekiant sukurti akumuliuotą efektą.
Prevencija: kaip pasirūpinti savo oda?
Pasak G. Šliuževičienės, norint šaltuoju metų laiku sumažinti odos problemų išsivystymo ir lėtinių ligų paūmėjimų riziką svarbu reguliariai drėkinti ir maitinti odą priemonėmis, tinkančiomis individualiam opos tipui ir būklei.
„Į odos priežiūros rutiną pravartu įtraukti hialurono rūgšties serumą, kremą, kurio sudėties pagrindą sudaro keramidai ir antioksidantai bei priemones su biologiškai aktyviomis medžiagomis, pavyzdžiui alfa ir beta hidroksi rūgštimis, vitaminais A ir C. Taip pat pravartu bent kartą ar du per savaitę palepinti savo odą kaukėmis“, – priduria gydytoja dermatovenerologė.
