Patvirtinta: žalioji arbata žudo vėžines ląsteles

Žaliojoje arbatoje rastas cheminis junginys, kuris nužudo burnos vėžio ląsteles, bet nepažeidžia sveikų. Jau kurį laiką žinoma, kad ši arbata padeda kovoti su vėžiu, bet mokslininkai tik dabar išsiaiškino priežastį. Tikimasi, kad tai padės gydyti burnos vėžį bei kitas šios ligos atmainas.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 18, 2015, 7:10 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 9:48 PM

Pensilvanijos universiteto JAV mokslininkai ištyrė mechanizmą, dėl kurio žaliosios arbatos cheminiai junginiai gali rasti sergančias ląsteles, rašo „Daily Mail“.

Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad žaliojoje arbatoje esantis junginys epigalokatechino galatas (EGCG) nužudo burnos vėžio ląsteles, bet nepakenkia kitoms.

Mokslininkai dabar mano, jog EGCG gali pradėti tam tikrą procesą ląstelės mitochondrijose. Dėl šio proceso ląstelė žūva.

„EGCG pakenkia vėžinės ląstelės mitochondrijoms, – sakė profesorius Joshua Lambertas iš Pensilvanijos. – Dėl pažeistų mitochondrijų prasideda ciklas, kuris dar labiau ardo ląstelę. Ji galiausiai žūva.

Panašu, kad dėl EGCG vėžinėse ląstelėse susiformuoja reaktyvaus deguonies. Tai ją pažeidžia, o mitochondrijos atsako pagamindamos dar daugiau reaktyvaus deguonies.“

Žūva tik vėžinės ląstelės

Reaktyvaus deguonies molekulės yra svarbios homeostazei – pastovios organizmo būsenos palaikymui.

Jei šių molekulių organizme per daug, jos gali labai pažeisti ląstelių struktūras. Tai vadinama oksidaciniu stresu.

Mitochondrijos po truputį žūva, o vėžinė ląstelė ima gaminti mažiau antioksidantų, todėl tampa dar pažeidžiamesnė oksidaciniam stresui.

„EGCG išjungia ląstelės apsauginį mechanizmą ir sukelia oksidacinį stresą,“- aiškino J.Lambertas.

Jo mokslininkų komanda išsiaiškino, jog EGCG nesukelia tokios pat reakcijos sveikose ląstelėse.

Anaiptol – panašu, kad cheminis junginys sustiprina ląstelės apsauginį mechanizmą.

Junginys paveikia baltymo aktyvumą

Mokslininkai tyrinėjo normalias ir vėžines žmogaus burnos ląsteles, kad išsiaiškintų, kaip EGCG sugeba jas atskirti.

Jie petri lėkštelėse augino normalias ir sergančias ląsteles.

Mokslininkai vėliau paveikė jas EGCG. Jie naudojo tą koncentraciją, kurios būna žmogaus seilėse sukramčius žaliosios arbatos gumos.

Komanda po tam tikro laiko tarpo surinko ląsteles, kad patikrintų, ar jos patiria oksidacinį stresą ir ar matomas antioksidantų atsakas.

Jie taip pat padarė daug nuotraukų, kad panaudoję fluorescencinius dažus galėtų geriau įvertinti mitochondrijų veiklą ir matyti, kaip vystosi oksidacinis stresas.

Mokslininkai nustatė, kad proceso metu labai svarbi baltymo sirtuino atmaina SIRT3.

„Ji labai svarbi mitochondrijų veiklai bei antioksidantų atsakui visuose audiniuose, – teigė profesorius. – EGCG tikriausiai pasirenka vėžinėse ląstelėse esantį sirtuiną padaryti nebeaktyviu, o normaliose ląstelėse – paskatinti. Manome, kad tai galioja kelioms vėžio rūšims.“

Šiais metais JAV nuo burnos vėžio turėtų mirti virš 8 tūkst. žmonių.

„Mes anksčiau tyrinėjome žaliosios arbatos junginių poveikį burnos vėžiui, – sakė J.Lambertas. – Buvo ir kitų mokslininkų, kurie gilinosi į burnos vėžį bei būdus jo išvengti.“

Pasak jo, kitas žingsnis – išbandyti mechanizmą ant sergančių gyvūnų.

Jei paaiškės, kad metodas veiksmingas žmonėms, tikimasi, jog pavyks sukurti efektyvų vėžio gydymo metodą be žalingo šalutinio poveikio.

„Bėda su chemoterapija ta, kad ji žudo ne tik vėžio, bet ir plaukų bei vidurių ląsteles, – teigė mokslininkas. – Tokio žalingo šalutinio poveikio vartojant žaliąją arbatą nebūtų.“

Parengė Dorotėja Noreikaitė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.