Makiažas – per anksti užklupusios menopauzės priežastis

Makiaže, tualeto reikmenyse ir maisto pakuotėse randamos cheminės medžiagos gali paankstinti menopauzę net 4 metais. Tokių medžiagų yra 15. Tarp jų – ir tam tikri esteriai, kuriais minkštinamas plastikas. Jų yra maisto pakuotėse, kvepaluose, lūpdažiuose, plaukų priežiūros priemonėse ir nagų lake.

Besigražindamos esterių turinčia kosmetika moterys gali prisišaukti ankstyvą menopauzę.<br>123rf nuotr.
Besigražindamos esterių turinčia kosmetika moterys gali prisišaukti ankstyvą menopauzę.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 2, 2015, 4:38 PM, atnaujinta Jan 11, 2018, 8:37 PM

Tyrimuose dalyvavo virš 31 tūkst. moterų. Mokslininkai išanalizavo kiekvieno iš 111 cheminių elementų kiekį šių moterų kraujyje ir išmatose, rašo „Daily Mail“.

Tyrimą atlikusi komanda nusprendė, jog tam tikros medžiagos trukdo natūraliam hormonų gaminimuisi bei pasiskirstymui organizme.

Tai – pirmas tokio dydžio mokslinis tyrimas, susiejęs chemines medžiagas ir menopauzę.

Sukelia ir vėžį

Atrasta, jog moterys, kurių organizme daugiau tam tikrų cheminių medžiagų, menopauzę patiria nuo dvejų iki ketverių metų anksčiau nei kitos.

Sutrikusi kiaušidžių veikla paveikia ne tik vaisingumą. Tai gali padidinti širdies ligų riziką, sukelti osteoporozę ar kitų sveikatos problemų.

Dėl cheminių medžiagų gali išsivystyti ir tam tikros vėžio rūšys, o mergaitėms – anksčiau prasidėti paauglystė.

„Su ankstesne menopauze susijusios cheminės medžiagos gali sutrikdyti kiaušidžių veiklą. Manau, kad visuomenė turėtų labiau dėl to susirūpinti, – sakė viena iš projekto autorių Amber Cooper. – Negalime nieko padaryti dėl daugelio susidūrimų su šiais chemikalais – jų yra dirvoje, vandenyje ir ore.“

1442 visų tirtų moterų jau buvo ištikusi menopauzė. Vidutinis jų amžius – 61-eri.

Joms nebuvo pašalintos kiaušidės ar atliktos terapijos, dėl kurių organizme sumažėja estrogenų.

Mėginiuose rado chemikalų

„Galime susipažinti su kasdieniais susidūrimais su cheminėmis medžiagomis ir geriau žinoti, kas sudaro tą plastiką, kurio pilna mūsų namuose,“- teigė profesorė.

Ji rekomenduoja maistą šildyti mikrobangų krosnelėje ne plastike, o stikle arba popierinėse pakuotėse. Tyrimą organizavusi moteris siūlo labiau domėtis kosmetikos, higienos priemonių ir maisto pakuočių sudėtimi.

Dauguma iš tyrime išskirtų chemikalų yra uždrausti JAV dėl neigiamo poveikio sveikatai, bet jie tebenaudojami visame pasaulyje ir randami aplinkoje.

Mokslininkai rėmėsi sveikatos apklausomis, vykdytomis nuo 1999-ųjų iki 2008-ųjų.

Moterų kraujo ir išmatų mėginiuose ieškota daugumos žmogaus sukurtų chemikalų, tarp kurių yra ir toksinai, kurie suyra per daugiau nei metus.

Mokslininkai ieškojo ne tik tam tikrų esterių, bet ir pramoninio deginimo taršalų, iš augalų kilusių estrogenų, aušalų, pesticidų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų.

Komanda atrado 15 chemikalų – 9 polichloro bifenilo, 3 pesticidų, 2 esterio rūšis ir nuodingą chemikalą furaną.

Jie susieti su ankstyvomis menopauzės stadijomis bei galimu neigiamu poveikiu kiaušidžių veiklai.

„Ankstyva menopauzė gali sugadinti moters gyvenimą, be to, tai kenkia mūsų visuomenei, – pridūrė A.Cooper. – Nelengva suprasti, kaip aplinka veikia mūsų sveikatą. Tyrimas neįrodo priežasčių, bet mus įspėja ir parengia tyrinėjimams ateityje.“

Į tyrimą žiūri kritiškai

Endokrinologijos profesorius Oksfordo universitete Ashley'as Grossmanas mano, jog nepaisant to, kad dvejais ar ketveriais metais ankstesnė menopauzė gali būti laikoma gana nedideliu skirtumu, tai gali turėti daug įtakos vaisingumui.

„Visgi daugelis šių chemikalų nebenaudojami pramoniniuose procesuose, todėl grėsmė moterims sumažėjo, – sakė jis. – Būtų protinga stengtis iš aplinkos pašalinti kuo daugiau taršalų, ypač plastikinių butelių.

Galbūt dauguma nuolat vaikštinėjančių ir gurkšnojančių brangų vandenį iš butelio nuspręs, kad būtų sveikiau atsikratyti šio nereikalingo įpročio.“

Profesorius Richardas Sharpe'as iš Edinburgo universiteto įspėjo, jog tyrimo rezultatais negalima visiškai pasitikėti.

Jo nuomone, asociacijos neįrodo priežasties ir pasekmės sąryšio.

„Kiti veiksniai, pavyzdžiui, riebaus maisto valgymas, gali būti reikšmingi tiriant chemines medžiagas organizme,“- aiškino profesorius.

Parengė Dorotėja Noreikaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.