Atveja įvairūs simptomai
„Labai svarbu reguliariai tikrintis akis pas akių gydytoją nieko blogo akyse nejaučiant, nes kartais regos sutrikimai neturi akivaizdžių požymių ar simptomų“,– sako akių gydytoja G. Sirvydytė.
O jaučiamų regėjimo sutrikimo simptomų, kurie atveja pacientus į oftalmologo kabinetą, gali būti labai įvairių. „Pablogėjęs regėjimas viena ar abiem akimis, nebetinka nešiojami akiniai, atsiranda šešėliai prieš akis, pradeda „žaibuoti“, „mirguliuoti“ akyse, vaizdas pasidaro iškreiptas, susiaurėja ar dingsta dalis regėjimo lauko ir taip toliau. Taip pat gali atsirasti nemalonių akies pojūčių – akis gali parausti, imti ašaroti, perštėti, graužti, gali atsirasti išskyrų. Dauguma regėjimo sutrikimo simptomų yra neskausmingi, todėl žmogus neskuba pasirodyti gydytojui“,– apgailestauja specialistė.
Pasirodo, kad ir po akies traumos buku daiktu (kumščiu, kamščiu, kamuoliuku ir pan. – aut. past.) reikia pasitikrinti akis. „Negydant traumos pasekmės gali išryškėti praėjus keliems metams. Kiekviena uždelsta diena, gali negrįžtamai pažeisti regėjimą. Todėl rekomenduojama tiek po bet kokios akies traumos, tiek atsiradus bet kokiems regėjimo pablogėjimo simptomams, nedelsiant kreiptis į akių gydytoją, o ne laukti – gal praeis...“,– ragina oftalmologė.
Kas šiandien vyksta gydytojo kabinete?
Kalbant apie tai, kas vyksta gydytojo oftalmologo kabinete, kaip ir kiekvieno specialisto konsultacijos metu, pirmas žingsnis – pokalbis su pacientu. „Išklausomi nusiskundimai, prašoma papasakoti, kaip žmogus matė anksčiau, ar giminėje yra sergančiųjų akių ligomis. Pacientas turėtų žinoti vartojamus vaistus ir lašus, pasakyti kokiomis kitomis organizmo ligomis serga.
Akių ištyrimas pradedamas nuo regėjimo įvertinimo – patikrinamas matymas į tolį be korekcijos ir, jei žmogus nešioja akinius ar kontaktinius lęšius, – su korekcija. Su korekciniais stiklais bandoma nustatyti geriausią įmanomą regėjimą. Po to pamatuojamas vidinis akies spaudimas.
Normalus jis turėtų būti tarp 10-20 mmHg. Tada pagrindiniu akių gydytojo aparatu – plyšine lempa (biomikroskopu) – apžiūrima priekinė akies dalis: vokai, junginė, ragena, rainelė, lęšiukas – ar nėra uždegimo ar kitos ligos požymių. Naudojant specialų oftalmologinį lęšį apžiūrimas akies dugnas – įvertinama akies tinklainė ir regos nervas. Jei atlikus šiuos žingsnius, gydytojas jokios akies ligos ar jos įtarimo nenustato, apžiūra yra baigiama. Gydytojas pateikia išsamų akių ištyrimo atsakymą ir pataria, kaip tausoti regėjimą“,– pasakoja akių gydytoja.
Tiesa, nors ir sakoma, kad akys – sielos veidrodis, G. Sirvydytė sako, jog žmonės gali nesibaiminti: jokių paslapčių akių specialistai „neišskaito“. „Nors akis yra maža, bet įvairių skirtingų struktūrų labai daug. Todėl užtenka, jei akių gydytojas labai įdėmiai apžiūri visas akies dalis, nustato jų pakitimus. Kaip jau minėjau, kai kurie akių sutrikimai gali neturėti akivaizdžių simptomų, todėl labai svarbu tikrintis akis reguliariai. Taip pat kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui cukrinis diabetas, skydliaukės patologija, padidintas kraujo spaudimas, reumatinės ligos, neurologinės ligos pasireiškia ir akyse. Tokiais atvejais, akių gydytojas gali būti tas, kuris, įtaręs lėtinę ligą, nusiųs žmogų kitam gydytojui – terapeutui, endokrinologui, neurologui – dar neįvykus negrįžtamai tragedijai“,– perspėja ji.
Naudojama moderni aparatūra
Tačiau ne visada užtenka trumpos akių apžiūros. „Jei žmogus serga akių liga ar gydytojas įtaria naujos ligos pradžią, būtina atlikti papildomus, labai tikslius „aparatinius“ tyrimus – tai leidžia nustatyti akies pažeidimus labai ankstyvoje stadijoje, stebėti tų procesų minimalius tiek teigiamos, tiek neigiamos dinamikos pokyčius. Teisingai ir anksti nustatyta diagnozė labai svarbi parenkant tinkamą gydymą, stengiantis grąžinti regėjimą ar sunkių ligų atvejais – užkirsti kelią regėjimo praradimui“,– sako oftalmologė.
Be jau minėtų pagrindinių aparatų – plyšinės lempos, akispūdžio matavimo aparato, akinių parinkimui skirto aparato, „Kardiolitoje“ akių ištyrimui naudojamas modernus optinis koherentinis tomografas (OCT). „Tai aparatas, leidžiantis labai anksti nustatyti tinklainės geltonosios dėmės pažeidimus, tinklainės nervinių skaidulų ir ganglinių ląstelių pradinius pažeidimus, vystantis glaukomai, bei stebėti šių ligų dinamiką.
Be OCT taip pat naudojame kompiuterinį akipločio aparatą. Juo nustatomas periferinis matymas – gebėjimas matyti vaizdą šonuose. Tai atspindi ne tik akies pakitimus, bet ir kai kurias neurologines ligas.
Taip pat šiuolaikinė oftalmologija negali išsiversti be akies fotografavimo aparato – juo fiksuojama akies tinklainės būklė, atliekamas fluorescentinės angiografijos tyrimas. Turint tokias nuotraukas po kelių metų galima labai objektyviai palyginti pokyčius.
Akies paviršiaus ir vokų liaukų analizę taip pat atliekame moderniais aparatais, todėl galime įvertinti ašarų būklę bei paskirti tinkantį gydymą. O tai labai svarbu šiame amžiuje, kadangi nusiskundimai „sausų akių“ sindromo požymiais sparčiai plinta dėl urbanizacijos.
Esant drumstoms priekinėms akies terpėms, įvertinti gilesnius akies pakitimus padeda akies echoskopas“,– vardija G. Sirvydytė.
Ji sako, kad planuojant akies operacijas, reikalinga atlikti dar daugiau tyrimų: lęšiuko paskaičiavimą prieš kataraktos operaciją, ragenos priekinio ir užpakalinio paviršiaus analizę, ragenos storio paskaičiavimą, priekinės kameros kampo įvertinimą prieš glaukomos operaciją ir kitus. Tam taip pat naudojami sudėtingi ir labai tikslūs aparatai.
Nemalonių pojūčių nėra
Pacientams svarbu žinoti, kad beveik visi diagnostiniai akių tyrimai yra nekontaktiniai ir neskausmingi.
„Apžiūrint akis plyšine lempa – reikalinga ryški šviesa, tai gali dirginti ir būti nemalonu, akys gali ašaroti. Tai trunka kelias minutes. Bet be šio tyrimo neapsieina nė viena akių gydytojo apžiūra.
Atliekant kai kuriuos tyrimus ar norint įvertinti akies dugną, reikalinga išplėsti akies vyzdį. Dėl to gali atsirasti nedidelis jautrumas šviesai ir nesugebėjimas sufokusuoti arti esančio daikto vaizdo. Tai gali trukti kelias valandas po apžiūros.
Akių ištyrimas, priklausomai nuo akies patologijos ir atliekamų tyrimų skaičiaus, gali trukti valandą ar net ilgiau. Tam žmogus turi būti nusiteikęs, pasiruošęs ir neskubėti į darbą ar į pasimatymą“,– šypteli medikė.
Reikia specialaus pasiruošimo
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Akių centro gydytoja Gintė Sirvydytė taip pat pabrėžia, kad jei žmogus pasiruoš vizitui pas akių gydytoją, jis tikrai padės specialistui lengviau ir greičiau surasti problemą.
„Gerai būtų, kad pacientas kuo tiksliau atsimintų atsiradusių skundų pradžią ir aiškiai apibūdintų jų pobūdį. Žinotų, su kokiomis regos problemomis yra susidūrę jo šeimos nariai. Atsimintų visų savo vartojamų vaistų, ypač skirtų akims, pavadinimus. Neužtenka žinoti tik tabletės ar buteliuko spalvą. Dar gerai būtų, jei pacientas išvardintų anksčiau buvusias akies traumas, ligas ar operacijas. Atsineštų savo naudojamus akinius ar kontaktinių lęšių receptą, anksčiau darytų akių tyrimų duomenis. Idealu, jei pacientės nenaudotų daug akių kosmetikos apžiūros dieną, nes lašinant lašus, dažai gali pakliūti į akį.
Taip pat dvi valandas iki vizito pas akių gydytoją, pačiam nesilašinti jokių lašų. Be to, svarbu atsinešti akinius nuo saulės, nes išplėtus vyzdžius padidėja jautrumas šviesai“, – vardija specialistė. Ir priduria, kad po detalios akių patikros 3-4 valandas pacientui nerekomenduojama vairuoti, tad automobiliu geriau atvykti su palyda.
