Gali lemti aklumą
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai amžiaus nulemta centrinę tinklainės dalį, vadinamą geltonąja dėme, pažeidžianti degeneracinė liga. Ji pasireiškia ryškiu centrinio regėjimo pablogėjimu. „Dažniausiai pasireiškia vyresniems nei penkiasdešimties metų žmonėms. Ligos pradžioje simptomai nebūna ryškūs, todėl daugelis žmonių į akių gydytoją kreipiasi ligai progresuojant, kai atsiranda sunkumų skaitant. Pacientai sako matantys teksto iškraipymą, „raidžių šokinėjimą“ skaitant, dėmę prieš akį. Ligai progresuojant sutrinka spalvinis matymas, dėl regėjimo lauko centre atsirandančios dėmės tampa sunkiau vairuoti, atlikti kasdienius darbus buityje ir darbe“,– ligos simptomus vardija gydytoja oftalmologė Kristina Kuolienė. Ji akcentuoja, kad ligai progresuojant ir nesikreipiant į akių gydytoją laiku, geltonojoje dėmėje vyksta negrįžtami pokyčiai, lemiantys aklumą.
Gydymas tik pristabdo progresą
Skiriami du amžinės geltonosios dėmės degeneracijos tipai – sausoji, arba atrofinė, ir šlapioji, arba eksudacinė. Sausoji forma sudaro apie 80 procentų visų ligos atvejų. „Nors iš pradžių atsiranda nežymių pokyčių tinklainėje, vėliau vystosi geltonosios dėmės atrofija, lemianti negrįžtamą regėjimo pablogėjimą. Šiai ligos formai mokslininkai skiria ypač daug dėmesio, tačiau kol kas efektyvių gydymo metodų, galinčių pristabdyti ją, nėra“,– apgailestauja K. Kuolienė.
Medikė taip pat priduria, kad esant eksudacinei, šlapiajai, geltosios dėmės degeneracijai, kai geltonojoje dėmėje po tinklaine susiformuoja naujadarinė kraujagyslių membrana, taikomas gydymas vaistais, kurie suleidžiami į stiklakūnį ir slopina šių patologinių kraujagyslių vystymąsi bei progresavimą. Be to, taikoma ir fotodinaminė terapija. Deja, šie gydymo metodai ligą tik pristabdo ir kol kas nėra jokių priemonių, kurie visiškai išgydytų amžinę geltonosios dėmės degeneraciją.
Riziką didina prastas gyvenimo būdas
Pagrindiniai ligos išsivystymo veiksniai – amžius, paveldimumas ir šviesi akių rainelės spalva. „Senstant sumažėja organizmo pasipriešinimas oksidaciniam stresui. Gyvenimo būdas ir mityba taip pat turi didelę įtaką šios ligos išsivystymui. Pavyzdžiui rūkymas, riebalais praturtinta mityba, ribotas daržovių ir vaisių vartojimas bei saulės spinduliai taip pat priskiriami prie šios ligos rizikos veiksnių. Kaip ir kai kurios ligos – arterinė hipertenzija, nutukimas ar aterosklerozė“,– akių sveikatai pavojų keliančius įpročius ir susirgimus vardija akių gydytoja K. Kuolienė.
Paveldimumo ir amžiaus paveikti neįmanoma, tačiau norint išvengti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, galima keisti savo gyvenimo būdą ir mitybą. „Kadangi rūkymas padidina šios ligos riziką du kartus, reikėtų atsisakyti šio žalingo įpročio. Taip pat reikia nešioti saulės akinius, apsaugančius tinklainę nuo pavojingų spindulių. Aktyvus gyvenimo būdas, tinkamas svoris ir daržovėmis prisotinta mityba taip pat mažina šios ligos riziką. Reikėtų stengtis valgyti kuo daugiau brokolių, špinatų, kopūstų ir kitų žalios spalvos daržovių, kuriuose yra daug liuteino, zeaksantino taip pat antioksinatų – vitamino E, C, mikroelementų – seleno, vario ir cinko. Be to, profilaktiškai ir atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, mitybą reikėtų papildyti maisto papildais, kuriuose taip pat yra šių paminėtų medžiagų ir omega-3 riebalų rūgščių“,– pataria gydytoja oftalmologė.
Kaip ir bet kurią kitą ligą, amžinės geltonosios dėmės degeneraciją geriausia gydyti ir pristabdyti ankstyvose stadijose. Tad pastebėjus pirmuosius, net ir neryškius regėjimo sutrikimus, „Kardiolitos“ Akių centro specialistė K. Kuolienė rekomenduoja kuo greičiau apsilankyti pas specialistą, „Jis apžiūrėjęs akių dugną ir atlikęs optinę koherentinę tomografiją, gali diagnozuoti ligą ir laiku skirti tinkamą gydymą. Tokiu būdu galima išvengti negrįžtamo aklumo“,- perspėja ji.
