„Darželyje vaikas vis tiek gauna dalį jų. Valstybinis darželis mažai pritaikytas vaikams turinties alergijas. Prašiau darželio virėjų naudoti mano atneštus miltus be gliuteno, pavyzdžiui grikių, kukurūzų ir t.t. Bet man buvo atsakyta, kad vienam vaikui atskirai jos gaminti negali“, – pasakoja vilnietė.
Pasak moters, jos dukra labai mėgsta pasmaguriauti, todėl paaiškinti vaikui, kodėl jis negali valgyti bandelių ar sausainių – labai sunku. Tokiu atveju šeima tiesiog vengia lankytis prekybos, kad dukrai nekiltų jokių pagundų.
„Tiesą sakant, būtų tikrai paprasčiau, jei prekybos centrai turėtų didesnį prekių be gliuteno pasirinkimą, tai labai palengvintų mums apsipirkimą. Dažniausiai šių produktų ieškau internete, taip taupau savo laiką. Problema tik viena – ilgas prekių pristatymo terminas, ypač auginant mažą vaiką, kai poreikis yra čia ir dabar. Todėl visada turi rūpintis meniu tris dienas į priekį“, – savo patirtimi dalijasi mama.
Eilinis skandinavas apie šią ligą žino daugiau nei Lietuvos medikai
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas pasakoja, kad apie gliuteno netoleravimo problemą Lietuvoje nėra daug informacijos, kadangi šios alergijos gydymui vaistai nereikalingi.
„Yra tik dieta – nevalgyti kviečių, rugių, miežių. Žinote, kai nėra vaistų, nėra ir firmų, kurios reklamuotų tą ligą. Pavyzdžiui, bronchų astmai Lietuvoje yra taikoma hiperdiagnostika. Manyčiau, kad nėra tiek sergančiųjų, kiek jų fiksuojama. Kodėl? Todėl, kad vyksta labai aktyvi kova tarp farmacijos kompanijų“, – pašnekesį apie gliuteno, arba liaudiškai sakant, kviečių, miežių ir rugių netoleravimą, pradeda specialistas.
Specialistas pabrėžia, kad reiktų išskirti tris kviečių, miežių ir rugių jautrumo stadijas ir jas žinoti. Gliutenas yra kviečių, rugių, miežių baltymas, kuris gali sukelti tris skirtingas ligas: viena jų – celiakija, kita – alergija bei padidintas jautrumas gliutenui.
Jei jau žmogus serga celiakija, jam ir trupinys su gliutenu gali būti žalingas, mano specialistas. „20 mg baltymo/ 1 kg – adata šieno kupetoje, bet tai jau yra žalinga. Komunijos paplotėlis, suvalgytas bažnyčioje, buvo toks atvejis, labai stipriai pablogino mergaitės savijautą.
Sergant celiakija, dieta turi būti labai griežta. Bet jei žmogus turi tik hiperjautrumą kviečiams, miežiams ar rugiams, dieta gali būti ir ne tokia griežta. Tuomet reiktų orientuotis pagal savo simptomus ir jei labai norima, galima suvalgyti nedidelį kiekį gliuteno turinčių produktų“, – patirtimi dalijasi specialistas.
Sergant šia liga pablogėja gyvenimo kokybė: gali prasidėti depresija, pūsti pilvą, apimti nuotaikų kaita, kankinti viduriavimas ar dingti apetitas, vaikams nuo šios ligos gali sustoti ar sulėtėti augimo procesas. Tačiau tai tikrai nėra taisyklė.
V.Urbonas įspėja, kad negydant celiakijos, ji gali komplikuotis: labai dažnai vystosi anemija, atsiranda kaulų tankio sumažėjimas, autoimuninės (autoimuninis tireoiditas, cukrinis diabetas 1 tipo ir kt.) ligos. Yra pastebėta, kad žmonės, kuriems nediagnozuota celiakija, triskart dažniau serga autoimuninėmis ligomis. „Kuo ilgiau nediagnozuojame šios ligos, tuo didesnės tikimybė sulaukti tokių komplikacijų. Vaikams tokia tikimybė nėra didelė, tačiau suaugusiems – taip.“
„Baisiausia komplikacija – plonosios žarnos ar stemplės vėžys. Tačiau jie išsivysto ganėtinai retai, tiems, kurie nesilaiko numatytos dietos. Taip pat reikia nepamiršti, kad kviečiai yra pats alergiškiausias produktas vaikams. Tai gali būti labai dažna bėrimų, žarnyno sutrikimų priežastis.“
Celiakija – įgimta liga?
Dažniausiai manoma, kad taip. Tačiau jos pirmieji požymiai pasireiškia tik tada, kai suvalgoma kviečių, rugių ar miežių. Kol žmogus neparagauja šių grūdų, neįmanoma susirgti celiakija.
„Jei vaikas grūdinės kultūros košę pradeda valgyti 5-6 mėnesių, tai tuomet jis irgi gali susirgti šia liga. Dažniausiai mažiems vaikams celiakija yra diagnozuojama iki 2-3 metų“, – teigia specialistas.
Kitas laikotarpis, kurį galima išskirti – virš 30 metų. Tuo metu celiakija yra nustatoma daug dažniau, ypač moterims. „Tačiau Lietuvoje – šios ligos galima ieškoti bet kuriuo amžiaus tarpsniu“, – pabrėžia gydytojas.
Sąsajos su cukriniu diabetu
Gydytojas gastroenterologas taip pat dalijasi ir Vengrijos patirtimi, kurioje yra vykdomi vaikų tyrimai dėl celiakijos. Pasak jo, spėjama, kad gali pasitvirtinti duomenys, jog asmenys, sergantys celiakija, gali turėti potencialo susirgti ir cukriniu diabetu. Tokie tyrimai brangūs ir nežinomas jų atsiperkamumas, teigia gastroentereologas, todėl Lietuvos valstybė nerodo iniciatyvos jiems pradėti.
„Po tyrimų, patvirtinus celiakijos diagnozę, yra tolimesnė tikimybė, kad žmogus gali sirgti cukriniu diabetu. Jei tokie duomenys pasitvirtintų 100 proc., celiakijos kaip ligos populiarumas išaugtų“, – ateities prognozėmis dalijosi specialistas.
Koks skirtumas: gliutenas ar glitimas?
„Visiems buvo šokas, kai gliuteno terminas buvo išverstas į lietuvių kalbą. Tai vienintelė valstybė pasaulyje, kuri išvertė tarptautinį terminą į savo kalbą, pavadino jį glitimu. Tai tas pats, kas išversti kilogramus ar centimetrus į savo kalbą. Man tai labai keista. Mes kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl šios klaidos, bet jokio atsako nebuvo sulaukta.“
„Latvijoje – gliutenas, Estijoje, Rusijoje – gliutenas, Ispanijoje – gliutenas, visur – gliutenas, tik Lietuvoje viskas kitaip. Toks pavyzdys rodo mūsų gydytojų ir valstybės supratimą apie šią ligą“, – aiškina specialistas.
Liga privertė sukurti naują verslo atšaką
Kepyklėlės Ievosskanestai.lt vadovė Loreta Mazalienė pasakoja, kad idėja sukurti begliuteninių gaminių liniją atsirado tik tuomet, kada atsitiktinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad ji pati ir jos šeimos nariai yra alergiški šiam kviečių baltymui.
„Suvokėme, kad neturime kur nusipirkti tam tikrų produktų vartojimui, o aplink yra ir daugiau tokių kaip mes“, – prisimena verslininkė.
„Gydytojai apie tai kalba gana švelniai, teigia, kad ir toliau vartojant kviečių baltymą, gali atsirasti šiokie tokie imuniniai sutrikimai. Mūsų gyvenimo istorija rodo, kad pasekmės gali būti ir sunkesnės – vėžiniai susirgimai. Gyvenimo kokybės suprastėjimas – taip pat yra didelė problema ir alergiškumo gliutenui pasekmė. Todėl mes ir pradėjome ieškoti receptūrų, domėtis produktais be gliuteno, kiek jų yra Lietuvoje, ką mes galime pasiūlyti savo vartotojams ir tuo pačiu sau.“
Pasak verslininkės, netoleruojant produktų, kuriuose yra gliuteno, gyvenimo kokybė palaipsniui gerėja, nes žmogus yra priverstas atidžiau rinktis maisto produktus, o namuose vis dažniau gaminami sveiki patiekalai. Visgi didžiausia bėd ta, kad retsykiais norisi ir pasmaližiauti, o koks gi gimtadienis be torto ar keksiukų, kurie įprastai gaminami iš kvietinių miltų? Būtent dėl šios priežasties Ievosskanestai.lt vadovai visų pirma pradėjo gaminti „saldžią“ produktų be gliuteno liniją.
„Mes namie galime pasigaminti salotas ar išsivirti sriubą, tačiau su kepiniais daug sudėtingiau – dėl savęs vieno nekepsi torto ar sausainių. Manau, toks pirminis poreikis. Jau sulaukiame ir užklausų, ar neplanuojame gaminti kepinių be kiaušinių ar pieno, vadinasi, žmonės vis labiau rūpinasi savo mityba „, – patirtimi dalijasi pašnekovė.
