Kazį Starkevičių nurimti privertė netikėtas ligos kirtis

Politikas, buvęs žemės ūkio ministras ir pakaunės ūkininkas 59 metų Kazys Starkevičius po javapjūtės ruošėsi apsilankyti pas medikus bei išsitirti sveikatą, tačiau infarktas buvo greitesnis. Seimo nario gyvybę išgelbėjo Kauno klinikų medikai.

Didžiausius K.Starkevičiaus valdomus žemės plotus šiemet užėmė rapsai.
Didžiausius K.Starkevičiaus valdomus žemės plotus šiemet užėmė rapsai.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Karaliūnas („Lietuvos rytas“)

2015-09-07 06:05, atnaujinta 2017-10-17 04:16

Liepą širdis K.Starkevičiui pasiuntė kelis įspėjamuosius signalus, kurie tapo rimtos ligos pranašais. Jis tikino dabar jau gerai žinantis infarkto požymius ir galintis juos nupasakoti kitiems žmonėms.

Prieš tris savaites kaunietis ligos priepuolį patyrė būdamas toli nuo namų – viešėdamas pas draugus Utenoje.

K.Starkevičius iškart paskambino geram savo bičiuliui, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovui, profesoriui Rimantui Benečiui.

Šis liepė kuo greičiau važiuoti į kliniką ir pats atliko neišvengiamą operaciją. Sveikstantis politikas „Laikinajai sostinei“ papasakojo apie užklupusią ligą ir gyvenimą ligoninės palatoje.

Po ugningos kalbos trūko oro

– Ar buvo kokių nors požymių, kad gali užklupti infarktas?

– Dėl ligos daugiausia esu kaltas pats, nes reikėjo sau skirti daugiau dėmesio. Ketinau baigęs javapjūtę atlikti išsamesnius tyrimus ir net tariausi dėl vizito su profesoriumi R.Benečiu. Anksčiau poliklinikoje buvo tiriamas kraujas, žinojau apie padidėjusį cholesterolio kiekį.

Dabar jau galiu aiškiai nusakyti simptomus, perspėjančius apie infarktą, tačiau pats jų tinkamai neįvertinau.

Einant pritrūkdavo kvapo, tačiau maniau, kad pasirinkau per didelį tempą. Naktį pajusdavau rėmens požymius, tačiau dėl to kaltinau maistą.

Pajutus šiuos simptomus tikrai reikėtų kreiptis į gydytoją ir galbūt tuomet net nereikėtų chirurginio įsikišimo.

Rugpjūčio pradžioje Jonavoje vykusiame ūkininkų susirinkime dėl pieno supirkimo kainų pasakiau ugningą kalbą, nulipau nuo tribūnos ir pajutau, kad trūksta oro.

Vėliau prasidėjo darbymetis, javapjūtė, pats vairavau traktorių.

Būdamas pas draugus Utenoje ankstų rytą pajutau, kad širdis tiesiog kunkuliuoja.

Į namus užsukti nepavyko

– Ar iškart supratote, kokia tai gali būti liga?

– Paskambinau profesoriui R.Benečiui, nupasakojau simptomus, ir abejonių neliko. Jis liepė kuo greičiau važiuoti į Klinikas. Prie automobilio vairo sėdo žmona. Dar norėjau užsukti į namus, tačiau profesorius net neleido svarstyti tokių galimybių.

Vis dėlto važiuodamas dar telefonu daviau nurodymus, ką reikia padaryti ūkyje.

Klinikose vaikščiojau be pagalbos, nereikėjo neštuvų. Medikai netrukus paskelbė galutinę diagnozę.

Važiuoti greitosios pagalbos automobiliu nenorėjau, nes jos sirenos turbūt sukeltų dar didesnį stresą.

Dabar džiaugiuosi, kad viskas sėkmingai baigėsi ir įsitikinau, kokie profesionalai dirba šioje klinikoje. Jai įrengti skirti pinigai nepaleisti vėjais, ir visi žmonės tuo gali pasinaudoti.

Dabar jaučiuosi tikrai geriau negu prieš kelias savaites, pajutęs pirmuosius ligos simptomus.

– Koks metas Klinikose buvo pats sunkiausias?

– Turbūt pačios pirmosios dienos po operacijos, jų net nenoriu prisiminti. Atsibudau didelėje reanimacijos palatoje, kurioje buvo daug žmonių – tiek pacientų, tiek medicinos personalo. Ten gyvenimas verda ištisą parą.

Labai norėjau gerti. Gėriau vandenį ir sulą, kurios atsargas sukaupėme pavasarį. Kai tik atsigavau, užsimaniau ir valgyti.

Puikiai tinka ir dabar tiekiamas maistas – štai šiandien pietums gavau barščių, balandėlių. Viską suvalgiau. Dar valgau šilauoges ir šilkmedžio uogas.

Be telefono ir kompiuterio

– Ką veikiate tuo metu, kai neatliekami tyrimai?

– Skaitau knygas, žurnalus. Mobiliojo ryšio telefono išvis neturiu, kompiuteriu nesinaudoju.

Pasikalbu su žmonėmis, o pirmąsias gėles gavau iš ūkininkų, kurie sužinojo apie mano ligą.

Dažniausiai lanko šeima – žmona, sūnus ir dukra. Aplankė ir kolegė iš Seimo, gydytoja Vida Marija Čigriejienė.

– Kas rūpinasi prie Rokų esančiu ūkiu?

– Labai padėjo sūnėnas ir visa komanda. Žinoma, sūnus viską pranešdavo, kaip jiems sekasi, o sekasi gerai, šiemet derlius geras. Tai irgi nuramindavo.

Ramia širdimi važiuosiu į sanatoriją Druskininkuose, kur ketinu praleisti visą skirtą laiką. Kartu važiuos ir žmona – pasitaikė proga šiek tiek pabūti Druskininkuose. Medikai mano, kad reikalai gerėja, todėl kitos savaitės pradžioje jau ketinu palikti Klinikų palatą.

Politinės veiklos neatsisakys

– Ką gydytojai patarė, kad ateityje nekiltų tokių bėdų?

– Reikės truputį kitaip gyventi – daugiau dėmesio skirti sveikatai, dažniau lankytis pas kardiologus. Reikės laikytis režimo, numesti šiek tiek svorio.

– Ar liga nesutrukdys aktyviai politinei veiklai?

– Viskas priklausys nuo sveikatos. Visiškai atsisakyti politinės veiklos tikrai neketinu, nes jau matau, kad taisausi.

Seime sėkmingai dirba keli kolegos, kurie jau yra patyrę infarktą. Gal net frakciją subursime (juokiasi).

Liga verčia keisti gyvenimo būdą – mažiau nervintis, ramiai daryti tai, ką suplanavai, mažiau dėmesio kreipti į nereikšmingus dalykus.

– Ar anksčiau esate buvęs ligoninėje?

– Būdamas 16-metis patekau į ligoninę, kai susilaužiau ranką. Prieš dešimtmetį buvau išsinarinęs žastikaulį, tačiau šįkart viskas buvo nepalyginti rimčiau.

Nuolat dairosi naujų veiklos nišų

K.Starkevičiaus šeima pakaunėje ūkininkauti pradėjo, kai politikas paveldėjo 30 hektarų ploto žemės sklypą, dar 12 hektarų žemės paveldėjo žmona Rasa.

Vėliau kaunietis smarkiai išplėtė valdas ir dabar jis valdo maždaug 400 hektarų žemės, iš kurių 100 hektarų yra nuosava.

Didžiausius K.Starkevičiaus valdomus žemės plotus šiemet užėmė žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai, taip pat kviečiai, dobilai ir žirniai.

Ūkininkams jau pavyko įsigyti beveik visą būtiną žemės ūkio techniką, tačiau už kai kuriuos pirkinius dar tenka mokėti paskolas bankui.

K.Starkevičiui dirbant žemės ūkio ministru didžioji ūkio priežiūros rūpesčių dalis gulė ant žmonos pečių. Vis daugiau prisideda 16-metis sūnus Kazimieras, kuriam tėvai nedvejodami patiki atsakingas užduotis.

Seimo nariui padeda dar du samdyti talkininkai, o vienas vyriškis dirba nuo 1992-ųjų, kai K.Starkevičius pradėjo ūkininkauti.

Pernai K.Starkevičius įsigijo už kelių šimtų metrų nuo namų stovinčią sovietų kariškių požeminę priešlėktuvinės gynybos radiolokacinę stotį, kuri daugiau kaip du dešimtmečius stovėjo apleista.

Ūkininkaujantis politikas viename angare įkurdino 24 angusus – tai puikiai žinoma mėsinių galvijų veislė.

Itin kokybiška jų mėsa daugelyje Europos šalių tokia populiari, kad tiekėjai nesugeba patenkinti paklausos, o kilogramas išpjovos kainuoja apie 30 eurų.

Kelios karvės jau atsivedė jauniklių, o iš viso K.Starkevičius planuoja užveisti 200 angusų bandą, pusę jos kasmet ketina parduoti.

Angusų veislės buliai užauga iki 1000 kilogramų svorio, karvės – apie 600 kilogramų.

K.Starkevičius gyvulininkystės srityje nėra naujokas, mat anksčiau yra laikęs karvių, jaučių, taip pat apie 100 kiaulių, kurias teko išpjauti dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio.

Išgelbėtų pacientų – vis daugiau

Remigijus Žaliūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas, profesorius: 

„Susirgusiųjų ūmiu miokardo infarktu skaičius nemažėja, tačiau vos per metus pavyko pasiekti reikšmingos pažangos gydant šiuos žmones.

Situacija smarkiai pasikeitė sukūrus vadinamuosius klasterius, mat visa šalies teritorija suskirstyta į 5 regionus, ir didžiuosiuose šalies miestuose ištisą parą budi specializuotos komandos, pasiruošusios pagelbėti susirgusiam žmogui.

Ištikus infarktui, pacientas vežamas ne į artimiausią gydymo įstaigą, o ten, kur jam gali būti suteikta kvalifikuota pagalba.

Teikiant pagalbą infarkto pakirstam žmogui svarbi kiekviena sekundė. Kuo greičiau bus atverta trombo užkimšta kraujagyslė, tuo didesnė tikimybė išvengti tragiškų pasekmių.

Pagrindiniuose Vilniaus ir Kauno medicinos centruose mirtingumas nuo infarkto siekė 7 procentus, o regionų gydymo įstaigose – net 25 procentus. Per metus pastarąjį skaičių pavyko sumažinti maždaug iki 10 procentų. Galima drąsiai sakyti, kad Lietuvoje jau tapo saugiau gyventi.

Kodėl nemažėja infarkto atvejų?

Tai lemia daugybė veiksnių, didelę įtaką turi ir paties žmogaus elgesys. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, padidėjusi arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas – labai dažni infarkto palydovai.

Dažniau infarktą patiria vyrai, kartais taip nutinka net visai jauno amžiaus žmonėms. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta 55 procentai visų žmonių. Infarktas yra viena dažniausių ligų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.