Niekas neperspėjo
„Gerai pažįstu savo kūną. Ėjau, ieškojau pagalbos, bet man nepasiūlė net elementaraus PAP tyrimo. Paskutinį kartą šeimos gydytojos jo paprašiau pati. Pati veržiausi pas gydytojus“, – pasakojo Audronė.
Moteris pripažino turinti įgimtą gimdos kaklelio žaizdelę. Tačiau tikino esą niekada niekas jos neperspėjo, kad būtina ją stebėti. Pirmuosius pavojaus signalus Audronė pajuto prieš daugiau nei du metus.
„Pasikartodavo silpnumo jausmas, išmušdavo prakaitas. Kai pasirodė kraujas, supratau, kad vyksta rimti dalykai. Labai staigiai kreipiausi, kad man atliktų biopsiją“, – sakė Audronė.
Diagnozė buvo negailestinga – vėžys. Tiesa, tuomet jai nustatytas vėžys buvo tarp pirmos ir antros stadijos. „Tačiau mano liga itin agresyvios formos. Gydžiausi visą pavasarį, teko iškentėti šešias chemoterapijas. Bet.. Žaibo greitumu vėžys metastazavo, persimetė į kepenis ir plaučius“, – pasakojo moteris.
Ligą nustatė Ispanijoje
Pirmieji perspėjimai apie gresiančią ligą prasidėjo iš karto po gimdymo. Audronė susilaukė 4,5 kilogramų sveriančią mergytę. „Tai labai didelis vaikiukas, bet netgi ligoninėje man nepasakė nieko, kad gali kažkas grėsti. Esu priblokšta medikų abejingumu. Man trūksta žodžių“, – piktinosi Audronė.
Jauna mama gimdė Lietuvoje, visus tyrimus taip pat atliko gimtojoje šalyje. Tačiau tik atskridusi į Ispaniją ir papasakojusi savo vyrui apie ją kankinančius simptomus, nuėjo į vietos ligoninę ir išgirdo tiesą.
„Protu nesuvokiama. Lietuvoje turėjau pati sakyti gydytojams, ko man reikia. Tačiau man kartojo, kad jei būtų vėžys, jausčiau skausmus. Trečio lygio ligoninėje buvau du kartus. Kreipiausi dėl neįprastų išskyrų. Išgirdau esą jei nejaučiu niežulio, perštėjimo, reiškia viskas gerai“, – prisiminė Audronė.
Tačiau ji neatlyžo – skundėsi skausmais juosmenyje. Išgirdo atsakymą esą galbūt „kažkas kažkur“ užspausta.
Savo žygius pas medikus Audronė pradėjo kai jos dukrytei buvo vos keturi mėnesiai. Tuomet moteriai prasidėjo gimdos uždegimas. „Aišku, tuo metu irgi nieko nepasakė, pražiūrėjo. Pasakė tik apie uždegimą ir paklausė, ar žinau, kad turiu įgimtą gimdos kaklelio žaizdelę. Atsakiau, kad taip.
Tuo viskas ir baigėsi. Nė žodžio apie tai, kad tai ikivėžiniai dariniai, kad reikia stebėti, kad ateičiau dažniau ir mane ištirtų dėl papilomos viruso ar kitų dalykų. Ne, nebuvo to“, – pasakojo Audronė.
Apie tai, jog serga vėžiu Audronė sužinojo iš gydytojų Ispanijoje. Ten jai buvo atlikti tyrimai. „Žodžiais sunku apsakyti, kokia buvau pikta, jog anksčiau manęs tinkamai neištyrė. Mąsčiau netgi kreiptis į teismą. Tačiau vėliau pagalvojau, kad neverta. Sergu tokia liga, kad jei bandyčiau pradėti šį „karą“ iškart po to tiesiog atgulčiau. Be to, manau, kad tokių kaip aš – pražiūrėtų – toli gražu ne vienas“, – nusivylimo neslėpė Audronė.
Nėra lengva
Dabar moteris tikina nežinanti, kas bus. Jos laukia dar vienas chemoterapijos kursas. „Po trečios chemoterapijos viskas bus aiškiau. Mano gydytojas sakė, kad viskas išaiškės tik po to“, – sakė moteris.
Už gydymą ji susimoka pati. Tačiau teigia esanti dėkinga savo artimiesiems bei draugams. „Man labai padeda brolis, vyro mama. Ji atskrido pas mane į Ispaniją, nes man reikalinga pagalba namuose, su vaiku.
Lenkiu žemai galvą ir prieš savo drauges – Giedrę Kubiliutę, Indrę Batarlienę ir Mariją Juodienę. Jos visos dešimt metų už mane jaunesnės, bet padeda man iš visų jėgų. Trūksta net žodžių papasakoti, kaip staigiai jos sureagavo į mano ligą ir ėmėsi prisidėti, kuo gali.
Esu nedirbanti, šeimą išlaiko tik vyras. Kai pastojau, išėjau iš darbo ir likau be motinystės išmokų. Nėra paprasta..“, – dalijosi Audronė.
Audronė tikina rankų nenuleidžianti, tačiau jos ateitis neaiški. „Viskas priklauso nuo mano kūno, kaip jis reaguos. Man bus atliekami visi reikalingi tyrimai. Jie parodys, ar metastazės sustojo, ar plinta toliau“, – pasakojo moteris.
Audronė teigia dabar tenorinti perspėti visas kitas moteris, kad jos rūpintųsi savimi, prašytų atlikti kad ir elementariausią PAP tyrimą. „Nori pasakyti kitoms – klausinėkite, sakykite, jeigu jaučiate, kad kas nors ne taip. Abejingumas, deja, yra didžiulis. Žiūrima pro pirštus“, – apgailestavo Audronė.
