Liga, kurios nepastebime: gresia amputacija ir net mirtis

Senstant visuomenei žmonių, daugėja žmonių, kurie serga prieširdžių virpėjimu. Medikai teigia: jeigu šie žmonės nebus tinkamai gydomi, jie gali patirti insultą ir ateityje šalyje bus daug vyresnio amžiaus žmonių su sunkia negalia, kurių priežiūra valstybei kainuos milžiniškus pinigus.

Nesveika širdis sargdina smegenis<br>123rf nuotr.
Nesveika širdis sargdina smegenis<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aušrinė Šėmienė

Oct 12, 2015, 10:34 AM, atnaujinta Oct 10, 2017, 4:12 PM

Nieko blogo nejaučia

Programinę įrangą kuriančios įmonės „Baltic Amadeus“ ilgamečiam vadovui Viktorui Tonkich, širdies ritmas pirmą kartą sutriko prieš septynerius metus. Tada jam buvo 60 metų. Gydytojai nustatė prieširdžių virpėjimą.

„Kai man sutrinka širdies ritmas, nieko nejaučiu, todėl vienintelis kelias tai sužinoti – sekti širdies darbą. Turiu aparatą, kuriuo gana dažnai matuoju kraujo spaudimą, jis parodo ir širdies ritmo sutrikimus. Tiesa, kad taip atsitiko galiu įtarti, nes pulsas padažnėja iki maždaug 120 tvinksnių per minutę“, – pasakoja V.Tonkich.

Sukelia insultą

Prieširdžių virpėjimas, kurį ne kartą yra patyręs V.Tonkich, – tai neritmiškas prieširdžių susitraukimas, kuomet prieširdžiai virpa tankiau nei įprastai. Tokia gyvybei pavojinga būklė gali būti laikina, bet gali būti ir ilgai trunkanti.

Kai virpa prieširdžiai, kraujas juose teka lėtai ir sūkuriuoja, dėl to į širdies skilvelius jo pakankamai nepatenka. Be to, ir iš prieširdžių jis nepašalinamas taip, kaip turėtų būti pašalinamas, todėl juose ima formuotis krešuliai.

„Trombai su kraujo srove gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur patenka arterinis kraujas – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Dėl to ligoniui gali tekti amputuoti galūnes, jei liga pažeis inkstus, gali prireikti hemodializes.

Blogiausia, kad trombas gali pasiekti smegenis ir ten užkimšti kraujagyslę. Jei taip nutiks, įvyks išeminis insultas, – žus kraujotakos netekusi smegenų dalis. Tai labai pavojinga“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro II Kardiologijos skyriaus vedėja docentė Birutė Petrauskienė.

Dažniausias ritmo sutrikimas

Prieširdžių virpėjimas yra dažniausias širdies ritmo sutrikimas. Šia liga Europoje serga daugiau kaip 6 milijonai žmonių. Manoma, kad rizika susirgti prieširdžių virpėjimu iki 60-ųjų gyvenimo metų nėra didelė, tačiau vėliau, pragyvenus kiekvieną dešimtmetį, ji padvigubėja. Vidutinis sergančiųjų prieširdžių virpėjimu amžius yra 75 metai. O tarp aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių šia liga serga maždaug kas dešimtas žmogus.

Prieširdžių virpėjimas vystosi, kai dėl įvairių priežasčių sutrinka normalus elektrinio impulso, priverčiančio ritmingai susitraukti atskiras širdies dalis, sklidimas. Dažniausiai tokį sutrikimą lemia įvairios širdies ligos, pavyzdžiui, reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, miokarditas, dilatacinė kardiomiopatija, koronarinė širdies liga, rečiau – arterinė hipertenzija, skydliaukės ligos, kurių dabar – medikai pripažįsta – yra epidemija, taip pat – apsinuodijimas vaistais ir net plaučių arterijos embolija, kai ją užkemša giliosiose venose susidarę krešuliai.

„Prieširdžių virpėjimą gali sukelti ir paprasti dalykai, pavyzdžiui, elektrolitų balanso sutrikimas – skysčių trūkumas organizme. Bet yra ir priežasčių, kurių mes nežinome, – sako doc. B.Petrauskienė.

V. Tonkich širdies ritmas sutriko, rodos, dėl neaiškios priežasties. Tačiau gydytojai ilgai galvoję kodėl taip atsitiko, galiausiai padarė prielaidą, kad jo širdies darbą trikdo per mažas kalio kiekis organizme.

„Dvejus metus širdies ritmas sutrikdavo kas tris mėnesius kone dienos tikslumu, – pasakoja V.Tonkich. – Eksperimentuodamas nustačiau kiek kalio turiu gerti, kad nepatirčiau sutrikimų.“ Praėjo jau pusantrų metų, kai jis nepatyrė širdies ligos simptomų, bet vis dėlto negali būti tikras, kad liga bet kuriuo metu nesmogs. Be to, vyras kasdien rizikuoja, kad prieširdžiuose susidarys trombų, kurie gali sukelti insultą.

Rizikuoja penkiskart dažniau

Kai insultas pažeidžia smegenis, ligoniui gali kilti įvairių motorikos arba psichikos sutrikimų, – jis gali nustoti valdyti dalį kūno, kalbėti, suvokti aplinką ir gali mirti.

Jeigu žmogus serga prieširdžių virpėjimu, jam rizika patirti insultą padidėja net penkis kartus.

„Trečdaliui žmonių, kurie patyrė insultą, liga įvyksta būtent dėl prieširdžių virpėjimo. Paprastai toks insultas būna sunkesnis nei tas, kurį sukėlė kitos priežastys. Dėl to daug daugiau žmonių lieka neįgalūs“, – tvirtina doc. B.Petrauskienė.

Būtina gydyti

Statistika išties negailestinga: maždaug kas ketvirtas sergantis šiuo širdies ritmo sutrikimu žmogus patiria insultą. Todėl ligoniams, kurie serga prieširdžių virpėjimu ypač svarbu vartoti vaistų, kurie neleidžia susidaryti trombams – antikoaguliantų.

Dabar visiems ligoniams skiriamas jau daugiau kaip prieš 60 metų sukurtas varfarinas. Šis vaistas stabdo vitamino K veikimą, nuo kurio didele dalimi priklauso, ar normaliai krešės kraujas.

Deja, šis vaistas tinka ne visiems ligoniams, – specialistai teigia, kad yra nemažai žmonių, kuriems varfarinas nėra pakankamai efektyvus, jiems formuojasi nauji trombai.

Gydytojams irgi kyla keblumų skirti šį vaistą, nes labai sunku pacientui nustatyti tinkamą jo dozę, – tinkamo krešumo buvęs kraujas gali staiga imti nebekrešėti arba krešti per stipriai. Tada žmogus gali nukraujuoti, patirti insultą ir likti neįgalus arba mirti.

Be to, varfariną vartojantis ligonis privalo atidžiau rinktis maistą, nes vaisto ir tam tikrų produktų derinys greitai „išklibina“ kraujo krešumą. Pavyzdžiui, vienas pavojingiausių vaisių – greipfrutas. Varfarino veikimui turi įtakos ir įvairūs medikamentai, maisto papildai, kuriuos mėgsta vartoti žmonės.

Ligoniai, kad jų kraujas visuomet būtų tinkamo krešumo, visą gyvenimą privalo kartą per 3 savaites atvykti į polikliniką atlikti kraujo tyrimą ir gydytojas parinktų tinkamą vaisto dozę. Miestiečiai tokių reikalavimų dar gali paisyti, tačiau kaimo žmonės į tokį gydymą dažniausiai numoja ranka. Mokslo tyrimais įrodyta, kad maždaug kas antras ligonis, kuris nėra tinkamai gydomas nuo trombozės, vos per tris mėnesius po pirmojo kraujagyslės užsikimšimo patiria ir antrąjį.

Ne taip pigu, kaip atrodo

„Vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio farmacijos mokslo laimėjimų – naujos kartos geriamieji antikoaguliantai – tai vaistų, kurie veikia kraujo krešumą daug stabiliau nei varfarinas, grupė. Gydytojams juos vartojančių pacientų nebereikia taip atidžiai prižiūrėti.

Žinoma, jie brangesni nei varfarinas, tačiau Vakarų šalys stengiasi, kad šie inovatyvūs vaistai jų piliečiams būtų prieinami. Mat, jie ne tik efektyvūs ir patogūs ligoniui, bet ir taupo sveikatos sistemos lėšas – ligoniams nebereikia atlikti daugybės tyrimų, gydytojams stebėti, kokius kitus vaistus tas žmogus vartoja, žmonės sutaupo kelionei, neturi atsiprašyti iš darbo.

Pas mus, deja, skaičiuojama tik vaisto kaina, neatsižvelgiant į tai, kiek prireikia lėšų, kad tą vaistą ligonis galėtų vartoti“, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro Širdies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus profesorius, akademikas Aleksandras Laucevičius.

Dabar naujieji geriamieji antikoaguliantai nekompensuojami, jų gali įsigyti tik pakankamas pajamas turintys žmonės. Kiti – rizikuoja gyvybe.

„Kraujo krešumą reguliuojantys vaistai, tokie kaip ir vaistai nuo diabeto, psichikos ligų, – ypač svarbūs, nes jie gelbsti gyvybes. Tačiau kitoms ligoms gydyti vaistai kompensuojami 100 procentų, o nuo šių ligų – ne, – stebisi kardiologas. – Manau, kad naujieji antikoaguliantai turėtų būti kompensuojami, bent jau ligoniams, kuriems yra didelė trombų susidarymo rizika.“

V.Tonkich yra išbandęs varfariną, bet jau trejus metus vartoja naujuosius antikoaguliantus. Sako, iš pirmo žvilgsnio didelio skirtumo nepastebėjęs, tačiau vaikščiojimas į polikliniką iš tiesų vargindavo, be to, už ko nors užkliuvus, tuoj pat atsirasdavo mėlynės. Naujojo vaisto privalumus jis pastebėjo išvykęs į komandiruotę.

„Jei sutrinka širdies rimtas, per 10 valandų būtina atvykti į ligoninę, nes antraip yra didelė tikimybė, kas susidarys krešuliai. Kartą širdies ritmas man sutriko būnant komandiruotėje ir net dešimt dienų negalėjau grįžti namo. Pasikonsultavęs telefonu su gydytojais, vaistais ritmą atkūriau, bet man nepavyko atkurti normalaus pulso dažnio.

Grįžęs namo nuvažiavau į ligoninę, bet ten manęs nenorėjo priimti, nes mano organizmo rodikliai buvo visai geri. Jeigu tokioje situacijoje būčiau atsidūręs vartodamas varfariną, nežinau, kuo visa būtų pasibaigę“, – pasakoja pašnekovas.

V. Tonkich modernius vaistus perka pats. „Šie vaistai saugo, kad neįvyktų insultas. Mano jaunesnis kolega, su kuriuo pradėjome verslą, jau patyrė insultą. Aš sau galiu leisti pirkti vaistų, bet žmonėms, kuriems netinka varfarinas ir jie neturi pinigų, alternatyvos nėra. Ligonių kasų atstovai sako, kad vaistai brangūs, bet kodėl jie nesuskaičiuoja, kiek kainuoja žmogus, kuris nepatyrė insulto?“, – klausia V.Tonkich. „Senstant visuomenei žmonių, kurie serga prieširdžių virpėjimu tik daugėja. Jeigu jų tinkamai negydysime, ateityje bus daug vyresnio amžiaus žmonių su sunkia negalia, kurių priežiūra valstybei kainuos didelius pinigus. To galėtume išvengti“, – įsitikinęs prof. A.Laucevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.