Medikai pagyrė A.Urbutį dėl tinkamo situacijos įvertinimo ir greitos reakcijos.
Būtent tai jam išgelbėjo gyvybę – važiuojant į Kauno klinikas vyrą ištiko klinikinė mirtis. Klaipėdietis po stentavimo operacijos labai greitai sugrįžo į normalų gyvenimą ir nejuto jokių ligos padarinių.
Staiga pajuto skausmą
Medikai perspėjo, kad ne visos istorijos baigiasi taip laimingai, o siekiant suteikti pacientams būtiną pagalbą, reikia ir jų pačių pastangų. Prieš metus šalyje pradėjusi veikti klasterių sistema garantuoja, kad ištikus infarktui žmogus kuo skubiau gautų tinkamą pagalbą.
Verslo reikaluose sūnui talkinantis A.Urbutis spalio 2-osios rytą atvyko į vieną Kauno įmonę. Kilstelėjęs krovinį vyras pajuto smarkų spaudimą krūtinėje.
„Toks jausmas, lyg būčiau prarijęs sprangų kąsnį, kuris užstrigo gerklėje“, – prisimena klaipėdietis. Pensininkas prisipažino, kad kažką panašaus pajusdavo kartą per 3–4 mėnesius, o pirmąkart taip nutiko prieš metus.
A.Urbutis sučiulpė validolio tabletę ir skausmas atlėgo, tačiau pradėjus judėti vėl atsinaujino, išmušė prakaitas.
„Įmonėje dirbusios moterys pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą. Nesipriešinau, nes skausmas sustiprėjo. Net neįsivaizdavau, kad gali taip skaudėti širdį“, – pasakojo A.Urbutis.
Gaivino elektrošoku
Medikai jį paguldė ant neštuvų ir greitosios pagalbos automobiliu vežė į ligoninę. Vyras girdėjo gydytojos paliepimą vairuotojui padidinti greitį. Tuo metu klaipėdietis jautėsi neblogai, bendravo su gydytoja, tačiau jį staiga supykino.
Prieš prarasdamas sąmonę A.Urbutis išgirdo gydytoją kalbant apie klinikinę mirtį. Jis nebeprisiminė, kaip buvo gaivinamas elektros šoku. „Jokių tunelių ar šviesos juose nemačiau“, – pasakojo geros nuotaikos neprarandantis klaipėdietis.
Jis atsitokėjo reanimacijos palatoje, o netrukus sunegalavusiam pensininkui buvo atlikta stentavimo operacija.
„Gulėdamas palatoje praėjus vos porai valandų po operacijos galvojau: visiškai nieko neskauda – lyg nieko ir neatsitiko“, – šypsojosi A.Urbutis.
Liga nebuvo netikėta
Vyras pripažįsta – liga jam nebuvo visiškai netikėta. Prieš porą mėnesių jis portale lrytas.lt skaitė apie infarktą patyrusį Seimo narį Kazį Starkevičių. Pastarojo nupasakoti infarkto simptomai buvo labai panašūs į tuos, kuriuos patyrė ir A.Urbutis.
Jis buvo nuvykęs pas savo šeimos gydytoją, visa tai išdėstė, tačiau medikė tyrimus pakreipė kita linkme.
Kita vertus, atslinkusi liga buvo netikėta A.Urbučiui, mat jis dar mokydamasis mokykloje pradėjo žaisti Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio komandoje, 1967–1976 metais – tuometinės sostinės „Statybos“ krepšinio ekipoje. Vėliau žaidė veteranų komandose.
„Sportuoti nustojau tik prieš trejus metus, nes kilo problemų dėl sąnarių“, – kalbėjo A.Urbutis. Jo žmona itin daug dėmesio skiria maistui, todėl ant šeimos stalo niekada nebūna nesveikų patiekalų.
Klaipėdietis pripažino tik vieną blogybę – jis neatsispirdavo potraukiui rūkyti. Per dieną surūkydavo apie 10 plonų cigarečių. „Cigaretes atidaviau žmonai ir pasiryžau daugiau jų neimti į rankas“, – pažadėjo A.Urbutis.
Kodėl susergama?
Kauno klinikų kardiologė medicinos mokslų daktarė Jolanta Marcinkevičienė nurodė vieną svarbesnių šio paciento rizikos veiksnių – padidėjęs cholesterolio kiekis. Lipidai kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir pažeidžia jas formuodami plokšteles.
Po didesnio fizinio krūvio ar emocinio streso plokštelė gali įplyšti ir tuomet susiformuoja trombas. Žmogus jaučia didėjantį skausmą, kol kraujagyslė galutinai užsikemša. Klaipėdietis taip pat turėjo padidėjusį kraujospūdį, vartojo jam mažinti skirtus vaistus, rūkė – pastarasis veiksnys taip pat labai svarbus.
Gydytoja pagyrė A.Urbutį ir jo aplinkoje tuo metu buvusius žmones už tai, kad jų reakcija buvo greita. Praėjus 20 minučių nuo skausmo pradžios iškvietė greitosios pagalbos ekipažą, nurodė galimą negalavimo priežastį, todėl medikai atvyko pasiruošę.
„Galutinis rezultatas geras. Per valandą ligonis, kurį buvo ištikusi klinikinė mirtis, atsidūrė trečiojo lygio gydymo įstaigoje, jam atverta reikšmingai užsikimšusi kraujagyslė implantuojant stentą“, – kalbėjo kardiologė.
Greitai atkūrus širdies raumens kraujotaką išvengta didelių praradimų, mat tokios kraujagyslės užsikimšimas dažnai baigiasi dideliu širdies raumens ploto praradimu. Po infarkto susiformuoja didelis randas, kuris visą gyvenimą neleidžia žmogui grįžti į normalų gyvenimą, tenka riboti veiklą.
„Stiprus skausmas, susijęs su nerimu, mirties baime, šaltas prakaitas“, – tokius pagrindinius infarkto simptomus vardijo kardiologė. Kartą patyrę šią būseną pacientai gerai ją įsimena ir jaučia, kai tai pasikartoja.
Svarbi kiekviena minutė
Pasak J.Marcinkevičienės, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nes kiekviena minutė – dalis išgelbėto širdies raumens.
Laikas iki pagalbos suteikimo yra viena svarbiausių sėkmingo gydymo prielaidų, tačiau kiekvieno žmogaus kraujagyslės ir kitos savybės yra individualios. Kai aptinkama daug plokštelių ir jos randamos kritinėse vietose, techniškai sudėtinga atlikti plėtimą. Tuomet tenka taikyti chirurginį gydymą suformuojant šuntus.
Namo išvykusį A.Urbutį medikai perspėjo, kad širdies kraujagysles pažeidžianti aterosklerozė neišnyko, nors daugiau kraujagyslių susiaurėjimų nebuvo nustatyta. Pacientas turėtų reguliuoti kraujospūdį, nepradėti rūkyti.
Pasak gydytojos J.Marcinkevičienės, šį pacientą užklupusi liga – įprastas atvejis Lietuvoje. Pastaruoju metu ji vis dažniau smogia jauniems 32–35 metų vyrams, kurie niekada net nesusimąstė apie infarktą.
„Jei skausmas kairėje krūtinės pusėje nepraeina per 20 minučių ir atitinka miokardo infarktui būdingus simptomus, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai užtenka užrašyti elektrokardiogramą ir gydytojui infarkto požymiai iškart matyti“, – patarė Kauno klinikų Kardiologijos klinikos I kardiologijos skyriaus vadovė docentė Olivija Gustienė.
Simptomai skiriasi
Pasak O.Gustienės, skiriasi jaunų ir vyresnių žmonių simptomatika. Dauguma jaunesnio amžiaus žmonių kraujagyslių yra sveikos ir infarkto požymiai būna daug stipriau išreikšti.
Vis dar nemažai žmonių, pajutę skausmą pilvo duobutėje, apatiniame krūtinkaulio trečdalyje, kartu su pykinimu, vėmimu, vadinamąją skrandinę miokardo infarkto formą painioja su skrandžio ligomis. Atskirti padeda elektrokardiograma – tikslus, pigus ir paprastas būdas patvirtinti ar atmesti infarkto diagnozę.
O.Gustienei ir jos kolegoms dažnai tenka gydyti žmones, kurie įvykus infarktui į medikus kreipiasi tik po kelių dienų. Tuomet didžioji širdies raumens dalis ilgą laiką negauna kraujo ir įvyksta sunkių pažeidimų.
Jeigu vainikinė arterija neatveriama laiku – ar trombą tirpdančiais vaistais, ar specialiu balionėliu per kateterį, dalis širdies raumens apmiršta, visam laikui lieka širdies raumens randas.
Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas. Liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gali varginti krūtinės angina, grėsti pakartotinis infarktas, įvykti staigi mirtis. Būna, kad po vienintelio persirgto ir tinkamai negydyto miokardo infarkto žmogus tampa kandidatu persodinti širdį.
Kokių naujovių šalies medicinos įstaigose įvyko pastaraisiais metais gydant miokardo infarktą?
O.Gustienė prie reikšmingiausių pokyčių priskyrė pernai pradėjusią veikti miokardo infarkto klasterio sistemą. Joje išdėstyta, kaip organizuojamas miokardo infarktu susirgusio paciento gydymas, kad bet kuriame Lietuvos mieste ar rajone gyvenančiam žmogui reikalinga šiuolaikinė medicinos pagalba būtų suteikiama kaip galima greičiau.
Išskirtinis dėmesys kreipiamas į didžiausios rizikos pacientus, kuriems pagalbą būtina suteikti kaip įmanoma greičiau.
„Greitosios pagalbos medikai tokį pacientą privalo nuvežti į tokią gydymo įstaigą, kurioje plečiamos ar stentuojamos širdies vainikinės arterijos“, – aiškino žinoma kardiologė. Tokių medicinos centrų Lietuvoje yra penki – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.
Pacientas tokiame centre turi atsidurti per 2 valandas. Jei susirgęs žmogus yra per toli nuo tokios gydymo įstaigos, jis guldomas į artimiausią gydymo įstaigą ir krešulys tirpdomas vaistais.
Vadovaujantis tiek Europos, tiek Amerikos kardiologų draugijų rekomendacijomis yra geriausia, kai užsikimšusi vainikinė arterija atveriama per pirmąsias valandas ją plečiant, o ne trombą joje tirpdant vaistais.
Kadangi gydant ūminį miokardo infarktą svarbiausias kriterijus yra laikas, per kurį atveriama širdies kraujagyslė, pacientas turi būti kaip galima greičiau vežamas į artimiausią intervencinės kardiologijos centrą.
Todėl pradėjus veikti naujajai sistemai persiskirstė teritorijos – iš Alytaus pacientai anksčiau buvo vežami į Vilnių, o dabar – į arčiau esantį Kauną.
„Efektą greitai pajutome – žmonės neužsibūna gydymo įstaigose, kurios yra netoli intervencinės kardiologijos centrų, ir greičiau sulaukia pagalbos“, – kalbėjo docentė O.Gustienė.
Parenka tinkamiausią gydymo būdą
Ramūnas Unikas
Kauno klinikų Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas, docentas
„Intervencinė kardiologija – tai sparčiausiai besivystanti kardiologijos sritis. Šiuolaikinis kardiologijos centras neįsivaizduojamas be tokių procedūrų. Beveik visiems klinikos pacientams atliekame vainikinių arterijų angiografiją, kurios metu nustatoma širdies vainikinių arterijų būklė ir nusprendžiama dėl gydymo metodo.
Per metus atliekama apie 6 tūkstančius tokių procedūrų. Skyriaus specialistai budi 24 valandas per parą. Dirbant tokiu režimu neprarasdami brangaus laiko galime atkimšti arterijas ūminiu infarktu ar nestabiliąja krūtinės angina susirgusiems pacientams ir išsaugoti gyvybingą širdies raumenį. Per šią procedūrą į rankos ar kojos arterijas įstumiami specialūs kateteriai, kurie pasiekia širdies vainikines arterijas. Tuomet suleidžiama specialaus kontrastinio skysčio ir arterijos nufotografuojamos. Procedūra nesudėtinga ir pacientui visiškai neskausminga.
Jeigu užsikimšusi viena iš trijų pagrindinių arterijų, dažniausiai taikomas stentavimas – arterija išplečiama stentu. Kai aptinkama daugiau pažeistų kraujagyslių, pacientui tenka skirti atvirąją vainikinių arterijų jungčių operaciją.
Per metus Kauno klinikose atliekama apie 2500 stentavimo operacijų ir 1100 atvirųjų širdies operacijų.
Dėdami stentus ar formuodami papildomas kraujagysles medikai jau gydo išeminės širdies ligos komplikacijas, mat ligai išsivystyti reikia ne mėnesių ir metų, o dešimtmečių.
Pati liga niekur neišnyksta, todėl pacientui svarbu ir pačiam šalinti priežastis, dėl kurių ji atsirado, – tai rūkymas, antsvoris, diabetas, aukštas kraujospūdis. Žinoma, kai kurių veiksnių žmogus neturi galimybių pakeisti – tai amžius, genetika.“
Miokardo infarkto simptomai
Staigus stiprus skausmas už krūtinkaulio, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, plėšimu ar spaudimu. Skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių. Kartais skausmo intensyvumas būna banguojantis. Gali prasidėti naktį, paryčiui. Nitroglicerinas nepadeda.
Skausmas gali plisti į visą krūtinę, kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairio mentikaulio ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį.
Kiti požymiai: silpnumas, nerimas, dusulys, prakaitavimas, mirties baimė, sąmonės netekimas, pykinimas, vėmimas.
