Jūratės istorija
Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė dalinasi skaudžia istorija. „Papasakosiu jums vienos pacientės, jaunos mamos – Jūratės istoriją. Jai buvo nustatyta onkologinė liga – ūminė leukemija. Moteriai taikyta chemoterapija net kelis kartus. Atrodė, jog liga atsitraukė. Deja, šiemet ji atsinaujino. Beliko savomis lėšomis įsigyti nekompensuojamą vaistą, kuris pasak medikų turėtų padėti.
Artimųjų pagalba jai pavyko tai padaryti, bet kaina, kurią teko sumokėti – didžiulė. Nors vaistų gamintojai teigė, jog medikamentų kaina siekia 5 tūkts. eurų, vaistinėje paaiškėjo, kad pridėjus PVM mokestį suma lygi 8 tūkst. ir tai tik vienas ciklas, o jų reikia ne vieno..
Vaistas pasirodė efektyvus, todėl Jūratei būtina nusipirkti dar“, – pasakojo I.Drėgvienė.
Šiuo metu Jūratė yra ligoninėje.
I.Drėgvienė tikino, jog kol Lietuvoje kompensuojami vaistai, praeina net 7 ar 8 metai. Tad nelieka kitos išeities negu pirkti juos patiems. Perkant tokiu būdu, sumokėti tenka daugiau, nes tokiu atveju medikamentui taikomas 21 proc. PVM tarifas.
„Valstybė mirtina liga sergančiajam nekompensuoja vaisto, o pacientas turi laukti, nors visi puikiai suprantame, jog onkologinėmis ligomis sergantieji negali laukti. Tad žmogus ryžtasi įsigyti vaistą savo lėšomis ir turi valstybei sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį. Tuo tarpu, pati valstybė moka tik 5 proc. pridėtinės vertės mokestį. Valstybė du kartus diskriminuoja žmogų, pirmiausia todėl, jog pacientas negauna jam reikalingo gydymo, o antra, pirkdamas vaistą pats, turi sumokėti didžiulius mokesčius valstybei“, – teigė I. Drėgvienė.
Direktorė teigia pastebėjusi ir dar vieną tendenciją – daugelis vaistų turi kelias indikacijas. Pasitaiko situacijų, kai vienai vaisto indikacijai yra taikomas lengvatinis, o kitai – 21 proc. pridėtinės vertės mokestis, t.y. tam pačiam vaistui yra taikomi skirtingi pridėtinės vertės mokesčiai.
„Mūsų nuomone, tikrai neturėtų būti taikomi dvigubi standartai: arba valstybė pati įsigydama kompensuojamus vaistus turėtų mokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, arba žmonėms, perkantiems vaistą savo lėšoms, turėtų būti taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis“, – įsitikinusi I. Drėgvienė.
Stresas kiekvieną mėnesį
Advokatė Odeta Turčinskaitė antrindama bendrijos „Kraujas“ vadovei papasakojo ir savo istoriją. „Mano artimas žmogus serga leukemija, agresyvia jos forma. Prognozės tokiais atvejais būna – savaitės, net ne mėnuo.
Standartinis gydymas tam žmogui nepadėjo. Gydytojai pasiūlė išbandyti nekompensuojamus vaistus. Tiesa, jų kaina apie 8 tūkst. eurų. Nusprendėme vaistus nusipirkti ir jie padėjo.
Padeda jau 10 mėnesių. Tačiau PVM jiems sudaro apie 1700 eurų. Jei jis būtų sumažintas, kaina mums sumažėtų 16 proc. Tai dideli pinigai. Per pusę metų sutaupytume 1 mėnesio kursui. Dabar mes kiekvieną mėnesį stresuojame iš kur gauti pinigų dar vienam gydymo kursui“, – pasakojo O. Turčinskaitė.
Siūlo mažinti PVM
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vilija Filipovičienė teigė, jog net 71 proc. inovatyvių vaistų, kuriuos perka patys pacientai yra skirti vėžiui gydyti. Inovatyvių, be kita ko, reiškia ir tikrai brangių.
„Tai turi įtakos vaistų prieinamumui ir gydymo kokybei. Pacientai priversti gydytis senesniais vaistais. Vadinasi mūsų valstybėje žmonės negali būti saugūs, nes vaistai neprieinami net jauniems žmonėms, kurie nori dirbti.
Mes neskiriame lėšų žmonėms gydyti, bet kai jie tampa neįgalūs, mokame neįgalumo išmokas. Kitos šalys taip nesielgia. Kitos šalys neapkrauna papildomais mokesčiais vaistų, nes be jų žmonės negali gyventi“, – sakė V.Filipovičienė.
Seimui svarstyti pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas kai kuriems nekomensuojamiesiems receptiniams vaistams pritaikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.
Toks PVM tarifas siūlomas pritaikyti Europos Tarybos direktyvoje. Beje, Europoje yra šalių, kuriose nepaisant šios direktyvos nuorodų, vaistai iš viso neapmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu. Taip yra, pavyzdžiui, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Švedijoje, 3–4 proc. tarifus turi Ispanija ir Liuksemburgas.
5 proc. tarifas būtų taikomas kol kas ne visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams, o tik tiems, kurių apmokestinamoji vertė yra didesnė kaip 300 eurų.
Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas netektų apie 12 mln. eurų. Tačiau V.Filipovičienė pastebi, jeigu būtų priimtas kelių Seimo narių siūlymas keičiant LR akcijų įstatymą nuo 2016 m. kovo 1 d. minimalų kombinuotas akcizą cigaretėms padidinti ne iki 81, 67 euro už 1000 cigarečių, o iki 85 eurų už 1000 cigarečių. Tuomet valstybės biudžetas pasipildytų 16,2 mln. eurų.
