„Astma visame pasaulyje serga 300 milijonų žmonių, Lietuvoje – apie 5 proc. gyventojų. Nors mes atsiliekame nuo daugiausiai astma sergančiųjų Europoje skaičiuojančios Airijos, pastebimas šios ligos sergamumo didėjimas, ypač jaunų žmonių tarpe.
Vis tik, dažnai šiandien išgirdęs astmos diagnozę pacientas nebeišsigąsta, nes žino, kad vartojant medikamentus ši liga yra puikiai kontroliuojama, o jo įprastinis gyvenimas niekuo nesiskiria nuo sveiko žmogaus“, – pasakojo 36 metus gydytoja-pulmonologe dirbanti Jolita Vebrienė.
Jos teigimu, deja, bet pasitaiko ir tokių pacientų, kurie būklei pagerėjus nutraukia gydymą arba medikamentų atsisako dėl vis dar gajaus neigiamo požiūrio į hormonus.
„Ilgai buvo galvojama, jog astma yra stambiųjų bronchų liga. O ir prieš trisdešimt metų astmai gydyti skiriami hormonai buvo tik geriami. Jie sukeldavo priklausomybę, pasižymėdavo dideliu pašaliniu vaistų poveikiu.
Tačiau pastaraisiais metais, medicinai tobulėjant, ypatingas dėmesys skiriamas smulkiesiems bronchams, o juos pasiekti turintys hormonai inhaliatoriaus pagalba įkvėpiami, todėl pašalinis poveikis, blogiausiu atveju – užkimimas ar grybelinė infekcija, juntamas tik netaisyklingai naudojant prietaisą“, – teigė Kauno Kalniečių poliklinikos ir Šakių ligoninės pulmonologė.
J. Vebrienė pridūrė, jog astmą žmogui nustatyti ir vaistinį preparatą skirti gali tik gydytojas, todėl, įtarus bent menkiausią simptomą: krūtinės švokštimą, dusulio priepuolius, ypatingai naktį, kosėjimą, sunkumą krūtinėje, būtina kreiptis į specialistą. Nuolat pas jį lankytis bei tirtis privaloma ir jau kurį laiką sergančiam šia lėtine kvėpavimo takų uždegimo liga.
Remiantis Globalios astmos iniciatyvos komiteto ir Lietuvoje 2015 m. išleistomis rekomendacijomis, astma sergantis pacientas pas pulmonologą pasirodyti privalo 1-2 kartus per metus. O kaip astma yra kontroliuojama, kiekvienas pacientas gali pasitikrinti užpildęs www.astma.lt skelbiamą pasaulyje pripažintą testą.
