Mokslininkai ištyrė 1.7 milijonų metų senumo žmogaus protėvių pėdų kaulą. Kaulo liekanoje jie aptiko piktybinio kaulų vėžio pėdsakus.
Moksliniame žurnale „South African Journal of Science“ taip pat buvo išspausdinta publikacija apie atrastus beveik 2 milijonų metų senumo žmogaus protėvio Austalopiteko vaiko kaulus. Ištyrus fosilijas buvo aptikti gerybinio naviko pėdsakai.
Seniausas dabartinio žmogaus protėvis Neandartalietis taip pat neišvengė šios klastingos ligos. Ištyrus rastus 120.000 metų senumo palaikus, tarp šonkaulių taip pat buvo aptiktas piktybinis darinys.
Edward Odes, „Šiuolaikinė medicina linkusi teigti, jog vėžinius susirgimus įtakoja aplinka ir modernus gyvenimo būdas“ autorius, teigia, jog vėžinių susirgimų negalima sieti vien tik su aplinkos ir modernaus amžiaus įtaka, kadangi šie susirgimai fiksuojami ir ankstyvąjame žmogaus vystymosi laikotarpyje.
Australopiteko pėdos kaule aptikta osteosarkoma – agresyvus, daugiausia jauniems žmonėms būdingas vėžys. Nežinoma ar individas mirė dėl šios ligos, tačiau sunkumą vaikščiojant ir skausmą tikrai jautė.
Knygų apie navikų atsiradimą autorius ir publikacijų apie vėžio tyrinėjimą bendraautorius gydytojas Patrick Randolph, stebisi ne tik tuo, jog vėžs buvo aptiktas Australopiteko vaiko kūne, bet ir keista paties vėžio lokacija.
Šiuose atradimuose mokslininkus labiausiai šokiravo jaunas pėdos vėžiu sirgusio Australopiteko palikuonio amžius ir tai, jog šių susirgimų negalėjo įtakoti moderniai visuomenei būdingi veiksniai ir gyvenimo būdas.
Tikimasi, jog nuosekliai išstudijavus šiuos tyrimus, bus padaryta didžiulė pažanga gydant vėžį.
