Vilnietis vos nepražiopsojo mirtinos ligos. Medikų žingsnis buvo netikėtas

Nėra bjauraus kvapo, nereikia šlapimo rinkimo rezervuaro. Visi šie nepatogumai neapkartins gyvenimo vilniečiui radijo inžinieriui Aleksejui (54 m.). Jis tapo pirmuoju pacientu Lietuvoje, kuriam dėl šlapimo pūslės ir prostatos piktybinių auglių taikytas unikalus chirurginis metodas laparoskopu.

Nėra bjauraus kvapo, nereikia šlapimo rinkimo rezervuaro. Visi šie nepatogumai neapkartins gyvenimo vilniečiui radijo inžinieriui Aleksejui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nėra bjauraus kvapo, nereikia šlapimo rinkimo rezervuaro. Visi šie nepatogumai neapkartins gyvenimo vilniečiui radijo inžinieriui Aleksejui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

Dec 15, 2016, 9:01 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 10:21 PM

Neseniai tokią operaciją atlikę Nacionalinio vėžio instituto medikai teigė, kad tai padeda tausoti paciento organizmą, apsaugo nuo komplikacijų.

Šiemet gruodžio 1-ąją atlikus sudėtingą operaciją, jos rezultatais labiausiai džiaugėsi vilnietis Aleksejus.

Prieš operaciją vyras nesijaudino, nes daug skaitė internete apie naują gydymo būdą, kuris pradėtas taikyti Nacionaliniame vėžio institute, taip pat išsamiai aptarė operaciją su jį gydančiais chirurgais. Jis pasitikėjo medikų profesionalumu.

Jau antrą parą po operacijos vyras galėjo atsikelti iš lovos ir vaikščioti, jis nesiskundė dideliais skausmais. Jo kūne neliko didelių pjūvių, kurių neįmanoma išvengti darant operaciją, atvėrus pilvą.

Kurį laiką pacientui teks laikytis dietos, jis dar negali valgyti šviežių obuolių ir kai kurių maisto produktų.

Bet po šios operacijos vyro kūne neliko priežasčių, dėl kurių buvo nustatytos net dvi piktybinės ligos.

Kraujavimas – blogas ženklas

Šlapinimosi sutrikimai, dėl kurių Aleksejus kreipėsi pagalbos į medikus, – daugelio žmonių negalavimas.

Šlapimo pūslės vėžys – vyresnio amžiaus žmonių bėda, o vienas akivaizdžiausių simptomų – šlapinimasis su krauju.

Laiku nenustačius priežasties, kodėl į šlapimą patenka kraujo, galima pražiopsoti šlapimo pūslės vėžį.

Šlapimo pūslės vėžys – klastinga liga. Žmonės ilgai nejunta negalavimų. Būna atvejų, kai žmogus ilgai gydosi nuo šlapimo pūslės uždegimo. O patekęs į onkologų rankas sužino, kad pavėlavo – vėžys užleistas, galima taikyti tiktai palaikomąjį gydymą.

Pasitaiko atvejų, kai įtardamas šlapimo pūslės uždegimą žmogus gydosi bruknių lapų ar kitokių vaistinių augalų arbata. Tokia savigyda gali smarkiai suklaidinti.

Kai šlapimo spalva pasidaro normali ir jame nebelieka kraujo, daugelis žmonių mano pasveikę.

O kai po kelerių metų pablogėja sveikata, paaiškėja tikroji kraujavimo priežastis – šlapimo pūslės vėžys.

Kasmet šalyje nustatoma apie 420 naujų šlapimo pūslės navikų atvejų, apie 15 procentų – vėlyvųjų stadijų. Dar apie 110 šlapimo pūslės navikų būna labai agresyvūs.

Iš pradžių piktybinis auglys pažeidžia šlapimo pūslės gleivinę, vėliau gali įaugti į raumens audinius.

Tuo atveju tenka atlikti sudėtingą operaciją – pašalinti šlapimo pūslę.

Kasmet Nacionaliniame vėžio institute taikoma apie 20 tokių operacijų, o visoje šalyje – maždaug 50.

Turi dirbti medikų komanda

Anksčiau tokiems ligoniams būdavo siūloma sudėtinga operacija, kai pašalinę pūslę chirurgai pilvo sienoje suformuodavo angą – urostomą, pro kurią nuolat teka šlapimas.

Tokia operacija vykdavo atviruoju būdu. Ją atlikus, žmogui tekdavo priprasti prie minties, kad negalės natūraliai šlapintis.

Kadangi šlapimo pūslės vėžys yra agresyvus, pacientus guosdavo mintis, kad po operacijos ši liga bus sustabdyta. Retas kuris susimąstydavo, kad gyvenant su šlapimo rezervuaru daug ko teks atsisakyti, kartais netgi bendravimo.

Tačiau tokio nepatogumo nebelieka, taikant radikalią šlapimo pūslės šalinimo operaciją laparoskopu.

Cistoprostatektomija ir ortotopinės šlapimo pūslės suformavimas – iššūkis ir medikams, nes vienoje operacinėje turi dirbti komanda, sudaryta iš įvairių specialistų.

Nors pjūviai maži, bet operacijos apimtis didelė – tuo išsiskyrė unikalus gydymo metodas, kuris pirmą kartą buvo taikytas Lietuvoje.

Ypač svarbūs keli jo etapai. Iš pradžių atlikus pjūvį, yra prileidžiama dujų, dėl šios priežasties pilvo ertmėje atsiranda daugiau erdvės įvairiems chirurgo veiksmams.

Radikali cistoprotetoktomija, atlikta laparoskopiniu būdu, ypatinga taip pat tuo, kad ligonį mažiau traumuoja.

Keli momentai šioje operacijoje buvo itin svarbūs: laparoskopu pašalinta ne tik pūslė, prostata ir limfmazgiai, taip pat laparoskopu atlikta jungtis tarp šlaplės ir dirbtinės pūslės. Ir visa tai atlikta per tą pačią angą.

Techniškai tokie sujungimai kur kas tobulesni, nes įvedus kamerą visa tai matoma plika akimi monitoriuje.

Medikams pavyko vienos operacijos metu sunaikinti net du vėžius, nes abu piktybiniai augliai buvo neišplitę, taip pat laparoskopu pašalinti limfmazgiai.

Juose taip pat nebuvo aptikta vėžio, o tai reiškia, kad medikams pavyko ligonį išgydyti radikaliai, kadangi operuojant buvo pašalinti visi vėžiniai audiniai.

„Atlikus tokią operaciją, nebelieka vėžiu apimtos šlapimo pūslės, taip pat prostatos vėžio bei limfmazgių. Tokia operacija nepablogina paciento gyvenimo kokybės, nes suformuojama dirbtinė šlapimo pūslė“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto onkourologas Paulius Bosas.

Pasiruošimas operacijai truko ne vienerius metus

Urologinėje praktikoje nėra taip, kad laparoskopinės operacijos Lietuvoje būtų dažnai atliekamos. Tai – ateities operacijos.

Įprasta, kad laparoskopu gydomas prostatos vėžys, o šįkart operacijos apimtis buvo kur kas didesnė, nes pagrindinė ligos priežastis buvo šlapimo pūslės vėžys.

Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Albertas Ulys apgailestavo, kad ne taip dažnai laparoskopija taikoma operuojant pacientus, kenčiančius nuo įvairių onkourologinių ligų.

Šioje gydymo įstaigoje ne vienerius metus truko pasiruošimas unikaliai laparoskopinei operacijai.

Iki tol vilniečiai onkologai atlikdavo tik atviras operacijas ir sudarydavo ortotopines šlapimo pūsles. Į Vilnių dažnai atvykdavo chirurgų iš Baltarusijos, kur tokių operacijų per metus atliekama kur kas daugiau nei Lietuvoje.

Mūsų šalyje nedaug pasitaikydavo atvejų, kai ortotopinės pūslės būdavo formuojamos taikant atvirą operaciją. Tai – sudėtinga ir ilgai trunkanti operacija. Iki šiol Lietuvoje tai būdavo pavieniai atvejai, kai tokias operacijas demonstruodavo atvykę į Vilnių užsienio medikai.

Nacionalinio vėžio instituto medikai toliau ieškojo būdų, kaip pacientui parinkti tinkamiausią operaciją ir bent kiek priartėti prie to, ką chirurgijoje atlieka robotai.

„Nepaslaptis, kad ligoniai dažnai pasirenka kitą gydymo būdą, kuris nėra toks efektyvus, dėl vienintelės priežasties – jiems gėda, jei šlapimas tekės vamzdeliu, kuris kyšos iš pilvo“, – pasakojo gydytojas A.Ulys.

Tuo tarpu taikant naują operavimo metodą laparoskopu, medikams pavyko padaryti taip, kad šlapimas kauptųsi dirbtinėje pūslėje ir iš jos nutekėtų per natūralias angas.

Toks operavimo būdas garantuoja pacientams geresnę gyvenimo kokybę, jie kur kas drąsiau ryžtasi šlapimo pūslės šalinimo operacijai.

Ispanai pirmieji išbandė naują metodą

Dar viena operacija, kuri pateks į Nacionalinio vėžio instituto istoriją, taip pat buvo atlikta vos prieš kelias savaites. Jai taip pat prireikė laparoskopo.

Pacientei buvo nustatytas centrinės dalies inksto navikas, kurio skersmuo siekė 8 centimetrus. Operacijos metu šis navikas kartu su šlapimtakiu, taip pat kiaušidės dariniu buvo pašalintas per makšties užpakalinį skliautą.

Šis metodas vadinamas natūralių angų laparoskopija. Natūralių organizmo angų laparoskopinės operacijos atliekamos, punktuojant makštį, skrandį, tiesiąją žarną arba šlapimo pūslę ir taip patenkant į pilvo ertmę. Jų metu nelieka akimi matomų randų, jos mažiau skausmingos.

Pasaulyje pirma tokia operacija, šalinant inksto vėžį, atlikta 2009 metais Ispanijoje.

Taikant šį metodą tausojamas paciento organizmas, o vėžį įmanoma pašalinti nenusižengus onkologijos principams.

Dėl šių principų visame pasaulyje daug diskutuojama, pavyzdžiui, kyla klausimų, ar operuojant laparoskopu piktybinės ląstelės gali kur nors nukeliauti ir ten pradėti augti kaip dar vienas naujas navikas.

Kai žmogus serga vėžiu, jo organizme yra daug tokių cirkuliuojančių ląstelių. Tačiau naudojant laparoskopą, kur kas mažiau liečiamas navikas, pati operacija mažiau traumuoja pacientą.

Radioaktyvi medžiaga pasieks metastazes kauluose

Be šių svarbių naujienų iš operacinės, Nacionalinio vėžio instituto specialistai turi ir kitų gerų žinių.

Institute yra atliekamos skystosios terpės biopsijos, nustatomi epigenetiniai ir genetiniai markeriai. Jie padeda teisingai pasirinkti gydymo metodą iš kelių galimų variantų.

Pavyzdžiui, gydant inkstų vėžį Lietuvoje yra taikoma jau trečios kartos biologinė terapija.

Vis daugiau vilčių naujų metodų kūrėjai suteikia ir išplitusiu prostatos vėžiu sergantiems pacientams, kai metastazės susidaro kauluose.

Nacionalinio vėžio instituto gydytojai tokiu atveju gali pasiūlyti radioaktyvų izotopą radis 223.

Suleidus į kraują šio preparato, veiklioji medžiaga nukeliauja į kaulų metastazes, jas apšvitina ir sunaikina.

„Galime vadinti šį izotopą išmaniuoju, nes jis pats orientuojasi, kur ieškoti vėžio ląstelių. Izotopas veiksmingas, nes mažina skausmą ir ilgina pacientų išgyvenamumą“, – pasakojo gydytojas A.Ulys.

Atsižvelgė į retų ligų programą

Gerų žinių sulaukė šiemet netgi tie pacientai, kurių medikai negali operuoti nei atviruoju būdu, nei laparoskopu, pavyzdžiui, jei pacientai serga prostatos vėžiu, kuris pasikartojo po spindulinio gydymo, arba turi daugybinių inkstų navikų.

Pasaulyje tokiais atvejais vėžys gali būti naikinamas šalčiu – atliekama krioabliacija.

Tačiau Lietuvoje šio gydymo nekompensuoja Ligonių kasa. Tiesa, ir šioje srityje 2016-aisiais buvo pasiekta nedidelė pažanga.

Onkologai kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, prašydami šiemet finansuoti krioabliaciją 16 pacientų, nes jiems toks gydymas – vienintelė išeitis.

Sulaukus atsakymo paaiškėjo, kad Ligonių kasa sutiko kompensuoti krioabliaciją tik vienu atveju.

Finansinė parama buvo skirta jaunai merginai, sergančiai Hippel-Lindau sindromu, dėl kurio inkstuose susidaro daugybinių navikų. Šią ligą lemia genų mutacija. Lėšos buvo skirtos pagal retų ligų programą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.