O.Brovarets kolegos įsitikinę, kad ji taps Nobelio premijos laureate. Tuo tarpu, daugelis gerai žinomų mokslo žurnalų visame pasaulyje jau suskubo pastebėti jaunos mokslininkės išskirtinį talentą, o geriausios akademinės institucijos Europoje siūlo O.Brovarets atvykti dirbti. Tačiau mokslininkė neskuba priimti pasiūlymų iš užsienio kolegų ir kol kas dirba Ukrainoje, pranešė telegraf.com.ua.
Kaip yra žinoma, žmogaus turi 23 poras chromosomų, kurios sudaro DNR. Visos poros turi atskirą geometrinę struktūrą. Tačiau įvykus mutacijoms, ta geometrinė struktūra pakinta, o tokie pasikeitimai ir turi įtakos ligų vystymuisi. Nors vis dar neaišku, kas tiksliai sukelia šias mutacijas, Olga Brovarets matematiškai apskaičiavo, kaip tai įvyksta.
Tiesa, reikia pažymėti, kad dėl mutacijų DNR gali geriau prisitaikyti prie sudėtingų aplinkos sąlygų. Tačiau šis procesas turi trūkumų, jei mutacijos gali nulemti tokius susirgimus kaip vėžys.
Pasak Vladimiro Ilchenko, Kijevo universiteto Technologijos instituto direktoriaus, gauti mokslininkės rezultatai gali būti laikomi pasaulinio lygio atradimu.
„DNR molekulė suteikia mums pagrindinę informaciją apie gyvybę ir jei mes suprasime, kaip ta molekulė yra modifikuota, kaip įvyksta mutagenezė, galėsime apsisaugoti nuo ligos“, – pabrėžė V.Ilchenko.
Deja, Ukrainos mokslinių tyrimų instituto technologijos neleidžia eksperimentuoti su tikra DNR. Tačiau, Amerikos mokslininkai jau gavo realius rezultatus, kurie visiškai patvirtino O.Brovarets skaičiavimus.
