Trokšdami aukštų rezultatų sportininkai net neišsigydę traumų skuba grįžti į aikštes ir stadionus ir taip save pasmerkia užburtam traumų ratui.
„Nepažįstu nė vieno profesionalaus sportininko, kuriam būtų pavykę išvengti traumų. Bet visada sakau, kad saikingai sportuojant ir tinkamai rengiantis kiekvienai treniruotei daugybės traumų išvengti tikrai įmanoma“, – patikino V.Trumpickas.
– Tad kaip išvengti traumų sportuojant?
– Savo fizine forma ir sveikata būtina susirūpinti tada, kai dar nieko neskauda.
Būtina pamažu ruošti organizmą didesniems krūviams. Tinkamas pasirengimas daugeliui atvejų padeda išvengti skaudžių pasekmių ir brangiai kainuojančio gydymo.
Todėl visada sakau: kiekvienas sportuojantis žmogus turėtų sutelkti dėmesį ne į traumų gydymą, o į jų profilaktiką. Tai galioja visiems be išimties – tiek profesionalams, tiek mėgėjams, nes anatomija visų vienoda.
– Kokie yra esminiai profilaktikos principai?
– Traumų profilaktika turėtų būti kompleksiška. Prieš treniruojantis visuomet pirmiausia būtina parengti organizmą fiziniam krūviui ir atlikti apšilimą – tempimo, raumenų balanso pratimus.
Apšilimo metu pagerėja kraujotaka, sušyla raumenys. Tiek jie, tiek visi vidaus organai ir organizmo variklis širdis prie papildomo fizinio darbo turi būti pratinami pamažu.
Fizinė veikla be apšilimo dažniausiai baigiasi traumomis. Todėl jį atlikti būtina bet kokio amžiaus ir bet kokios fizinės formos žmonėms, ypač vyresniems nei 30 metų. Traumų profilaktikai svarbi ir subalansuota mityba.
Patarčiau vartoti vitaminus, vengti antsvorio.
Subalansuota profilaktika – tai ir tinkamai parinktos pagalbinės priemonės, pavyzdžiui, specialiai pritaikyta sportinė avalynė ar bent jau vidpadžiai, išlaikantys taisyklingą pėdų ašį ir tolygiai paskirstantys pėdoms tenkantį krūvį. Jie padeda apsaugoti kojų sąnarius nuo nereikalingo krūvio, taip pat ir traumų.
– Ką daryti, jei traumos nepavyksta išvengti?
– Svarbu užkirsti kelią pakartotinei traumai. Būtina nedelsiant nutraukti treniruotę ar mankštą ir kuo mažiau judinti sužalotą vietą.
Kitas žingsnis – traumuotos vietos šaldymas. Jis stabdo uždegimą, todėl per pirmas 24–72 valandas tai yra pagrindinė traumos gydymo priemonė. Šaldyti reikėtų 15–20 minučių. Po to procedūrą galima kartoti kas valandą. Vėliau reikėtų traumuotą ranką ar koją imobilizuoti specialiais įtvarais. Jei per kelias paras skausmas ir tinimas nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją.
– Kodėl po patirtos traumos rekomenduojate ieškoti reabilitacijos centro?
– Net 50 procentų traumų gydymo sėkmės priskiriama reabilitacijai. Ji padeda sportuojančiam žmogui pasiekti tokį patį aktyvumo lygį, koks buvo iki traumos. Tie, kurie nuvertina reabilitacijos svarbą, dažnai patiria pakartotinių traumų, įvairių komplikacijų. Profesionaliems sportininkams tai dažnai reiškia karjeros pabaigą.
– Ar galima po traumų gyventi visavertį gyvenimą?
– Tai įmanoma tik tuomet, kai per reabilitaciją pacientas laikosi visų gydytojo nurodymų. Net 70–80 procentų sportininkų sportuoja kamuojami lėtinių skausmų vien todėl, kad iki galo neišsigydė traumų ir sportuoti sugrįžo anksčiau, nei turėjo. Jiems tenka gyventi su nuskausminamaisiais, apsikarsčius įtvarais.
Sportuoti su įtvaru – dar viena didelė klaida. Įtvarai svarbūs reabilitacijos laikotarpiu, bet sportuojant patarčiau jų nebedėvėti. Per ilgai dėvint įtvarą nyksta raumenys, aptingę sąnariai praranda lankstumą. Grįžti į sporto salę verta tik visiškai išsigydžius.
– Ar yra tekę pakliūti į kurioziškas situacijas?
– Prisimenu laimingai pasibaigusią situaciją, kuri galėjo baigtis nelinksmai. Tai nutiko viename užsienio oro uostų, kuriame laukiau skrydžio į Lietuvą.
Į tą patį oro uostą vien tam, kad suleisčiau vaistų, atskrido ir krepšininkas Mantas Kalnietis.
Išsinuomoti kokios nors patalpos oro uoste mums nepavyko, todėl pamatę tuščią pilotų ir stiuardesių poilsio kambarį, kuriame stovėjo tai, ko mums reikėjo, – didelis stalas, ilgai nedvejojome ir užėjome. Išsidėliojau švirkštus, Mantas atsigulė ant stalo, ir staiga į kambarį sugužėjo pilotai.
Jiems tas vaizdelis pasirodė keistas, todėl puolė kviesti policijos. Kol pareigūnai atvyko, suleidau Mantui vaistus, tačiau susidėti švirkštų nespėjau.
Policininkai kruopščiai tikrino, ar švirkštuose nėra narkotinių medžiagų. Laimingai išsisukti pavyko tik tada, kai Mantas parodė savo nuotrauką ir įtikino juos, kad yra krepšininkas.
Krepšininkas pasitiki mediku
Ilgametis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas Mantas Kalnietis (30 m.) pastaruoju metu džiaugiasi galėdamas sportuoti visu pajėgumu nekamuojamas didelių skausmų.
Milano „Emporio Armani“ ekipoje sėkmingai rungtyniaujantis įžaidėjas neslėpė, kad prie geros jo savijautos nemažai prisidėjo ir gydytojas V.Trumpickas.
„Vytenis jau dešimt metų dirba su vyrų krepšinio rinktine, todėl visų žaidėjų medicinines bėdas žino geriau nei kas kitas. Štai todėl apie mano sveikatos bėdas Vytenis visada sužino pirmas. Visiškai juo pasitikiu. Kiti krepšininkai taip pat paliudys, kad nė viena mūsų bėda neliko neišspręsta. Po pastarosios mano operacijos praėjo jau beveik dveji metai, o aš savo savijauta esu patenkintas ir nejaučiu jokių neigiamų padarinių. Medicinoje, kaip ir krepšinio aikštėje, svarbu komandinis darbas. Vytenio komanda dirba užtikrintai“, – sakė M.Kalnietis.
