– Kadangi tai visuose vandens telkiniuose ir dažnai gyvenamųjų namų vandentiekyje randamos bakterijos, kokios yra jų „normos“ ribos?
– Legionella bakterijų normos ribos gyvenamųjų namų vandentiekyje nėra reglamentuotos. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje higienos normoje nurodoma, kad karšto vandens temperatūra vandens sistemoje turi būti 50-60 ºC.
Karšto vandens temperatūra jo išleidimo čiaupuose neturi būti mažesnė nei 50 ºC. Tai dažniausiai naudojamas legionierių ligos kontrolės būdas. 60 ºC temperatūroje per 2 minutes inaktyvinama 90 proc. L. pneumophila populiacijos. Esant mažesnei nei 50 ºC temperatūrai sudaromos palankios sąlygos bakterijoms daugintis vandens sistemoje.
Visgi, Legionella bakterijų normos yra apibrėžtos apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. V-82 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ nurodyta, jei apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, atlikus geriamojo vandens tyrimus, 1 l randama daugiau nei 1000, bet mažiau nei 10000 Legionella bakterijų turi būti nustatoma taršos priežastis ir imamasi naujų legionierių ligos profilaktikos priemonių.
Jei 1 l vandens randama daugiau nei 10000 Legionella bakterijų, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis. Tuomet vandens sistema yra valoma ir nukenksminama, koreguojamos esamos arba imamasi naujų legionierių ligos profilaktikos priemonių.
– Kokiomis sąlygomis šių bakterijų pradeda daugėti gyvenamųjų namų vandenyje ir kaip jas galima išnaikinti?
– Legionella bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra 20 – 45ºC. Jos nesidaugina žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 65ºC temperatūroje. Pirmuonys, nuosėdos, rūdys, dumblas, biofilmas (biologinė plėvelė) pagerina šių bakterijų dauginimosi sąlygas.
Jos gali daugintis karšto ir šalto vandens sistemose, vamzdžiuose, kur pilnai ar visai neteka vanduo, purvinuose, korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir kt. Viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Paleidus karštą vandenį, po 1 minutės karšto vandens temperatūra čiaupuose turi būti ne mažesnė kaip 50ºC. Šalto vandens čiaupuose vandens temperatūra turi būti mažesnė kaip 20ºC, nuleidus vandenį 2 min.
Vandens dezinfekavimo būdai parenkami atsižvelgiant į kiekvienos sistemos ypatumus. Praktikoje taikoma terminė dezinfekcija, kitaip dar vadinama termošoku. Po jos turėtų būti atlikti kontroliniai tyrimai. Esant nepatenkinamam rezultatui, procedūra gali būti kartojama.
Jei dėl tam tikrų priežasčių šio būdo taikyti negalima, vanduo gali būti dezinfekuojamas aprobuotais ir registruotais chloro ar kt. preparatais. Literatūroje taip pat nurodomi kiti galimi alternatyvūs karšto vandens sistemų dezinfekcijos būdai: dezinfekcija UV spinduliais, jonizacija vario ir sidabro jonais, specialūs filtrai ir kt.
Taip pat būtina periodiškai valyti karšto vandens saugojimo rezervuarus ir vandens šildytuvus, šalinti susikaupusias nuosėdas ir nešvarumus.
– Kaip legionelėmis gali apsikrėsti žmogus ir kokias ligas jos sukelia? Ar jos gali būti pavojingos gyvybei?
– Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, t.y. įkvepiant aerozolio su Legionella bakterijomis. Ja neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui, liga taipogi neplinta nuo žmogaus žmogui. Be to, nėra nustatyto tikslaus skaičiaus Legionella bakterijų, kurias įkvėpus išsivystys liga.
Tačiau galima patvirtinti, kad padidintą riziką susirgti legionierių liga turi asmenys su susilpnėjusiu imunitetu, vyresnio amžiaus žmonės, rūkantieji, cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis, ŽIV/AIDS bei kitomis, imunosupresinę būklę sukeliančioms ligomis sergantys asmenys.
Legioneliozei yra būdingos dvi pagrindinės kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga be pneumonijos. 2016 m. Lietuvoje buvo užregistruota 11 legionierių ligos atvejų, vienas iš jų – mirties.
– Kokiais simptomais pasireiškia legionelių infekcija?
– Legionierių ligos vidutinis inkubacinis periodas 2-10 d. Retais atvejais iki 20 d. Paprastai legionierių liga apsikrėtęs asmuo pajaučia į gripo panašius simptomus, būdingas plaučių uždegimas lydimas karščiavimo, raumenų ir galvos skausmo. Kai kurie pacientai gali viduriuoti, galimi sąmonės sutrikimai. Pontiako karštligės inkubacinis ligos periodas 1-2 dienos. Ligai būdingas karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, sausas kosulys.
Portalo lrytas.lt redakcija primena, kad trijų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių karšto vandens sistemose buvo nustatytas Legionella bakterijų padidėjimas, gyventojai, pajutę simptomus turi teisę kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytojus, kurie skirs šlapimo tyrimą nustatyti šių bakterijų antikūnams. Tyrimas gali būti skiriamas tik sunegalavusiems Tuskulėnų g. 5, K.Ladygos g. 3 ir Architektų g. 79 gyventojams, kurių kaina bus padengiama valstybės.
