Pražiopsotos ligos ir netinkamas gydymas – mažiausiųjų rajonuose laukia išbandymai

Kūdikio gimimas – didelis džiaugsmas šeimai ir artimiesiems. Nėštumo metu tikimasi, kad vaikelis gims sveikas, todėl nekeista, kad jam pasibeldus į šį pasaulį per anksti kyla nerimas. Nerimauja ne tik šeimos nariai, bet ir medikai, kurie rūpinasi tinkama naujagimio priežiūra ne tik pirmąsias valandas po gimdymo, bet, pagal poreikį, ir kelerius metus.

123rf.com
123rf.com
Daugiau nuotraukų (1)

Elzė Laužikaitė

Mar 26, 2017, 8:59 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 3:48 AM

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose įrengti specialūs neonatologijos centrai, kuriuose po gimdymų guli ne tik kūdikiai, bet ir jų mamos. Net ir vykti namo išleistos jos gali būti tikros, kad jų atžalos sulauks tinkamo gydymo iš specialistų, kurie turės patirties gydant neišnešiotus kūdikius ir supras specialius jų poreikius.

Tačiau, pasak lrytas.lt kalbintos neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ryšių su visuomene specialistės Jolantos Grigorjevienės, su didžiąja problema yra susiduriama anksti pagimdžiusioms moterims grįžus į mažesnius miestelius ir rajonus. Juose dirbantys medikai per anksti gimusius kūdikius yra linkę gydyti neatsižvelgdami į šių vaikučių poreikius.

– Kokie pagrindiniai sunkumai kyla neišnešiotą kūdikį išleidus vykti namo?

– Nepaisant dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose įrengtų Neonatologijos centrų, šalyje, o ypač regionuose, kol kas smarkiai trūksta specializuotų medikų bei personalo, suprantančio, kaip elgtis su per anksti pasaulį išvydusiu vaiku.

Šiandien neišnešiotas vaikelis po gimimo klinikose yra stebimas iki dvylikos mėnesių koreguoto amžiaus, bet šeimoms, kurios gyvena toli nuo pagrindinių neišnešiotus naujagimius prižiūrinčių centrų, sunku gauti reikalingą pagalbą.

Juk „stebėjimas“ reiškia, kad, mamai su kūdikiu leidus vykti namo, jiems dar kurį laiką reikės reguliariai lankytis pas medikus, tačiau ne visos šeimos gali sau leisti tokias dažnas keliones į didesnį miestą. Pasitaiko ir nepasiturinčių, automobilio neturinčių šeimų, jose taip pat gali būti ir daugiau vaikų, kuriems taip pat reikia priežiūros ir nėra, kas ją galėtų suteikti.

Tuomet vykstama į poliklinikas, kuriose, skaudu pripažinti, bet net ir didžiuosiuose miestuose vis dar susiduriama su atvejais, kai šeimos gydytojai nelabai žino, kaip gydyti ir vertinti neišnešiotų kūdikių būklę, į kokius požymius atkreipti dėmesį, kad būtų užtikrinta tinkama jų fizinė bei psichinė raida.

– Kokias pagrindines klaidas daro šeimos gydytojai?

– Pagrindinė klaida ir trūkumas – informacijos stygius. Daugybė šeimos gydytojų, jeigu jie nėra specialiai paruošiami ar supažindinami su neišnešiotų kūdikių sveikatos priežiūros ypatumais, šiuos vaikus vertina pagal jų bendraamžius. Tačiau pamirštama, kad trimis mėnesiais per anksti gimęs kūdikis, nors į pasaulį pasibeldė prieš pusę metų, yra ne šešių mėnesių amžiaus, o trijų. Juk tris mėnesius po jo gimimo vaikelis tik vijosi išnešiotus naujagimius, todėl jokiu būdu negalima taikyti tų pačių kriterijų, kaip laiku gimusiems kūdikiams.

Pavyzdžiui, prieš penkis mėnesius gimęs ankstukas dar tikrai neguguos, nors maždaug tokio amžiaus išnešioti kūdikiai jau tai daro. Juk ankstukas turi ne tik išgyventi, bet ir išmokti atlikti tokius gyvybiškai svarbius veiksmus kaip kvėpuoti, verkti, žįsti, jo kūnelis turi pradėti pats reguliuoti šilumą. To nežinantys medikai gali netiksliai įvertinti vaiko būklę, nustatyti klaidingą diagnozę, skirti netinkamą gydymą.

Netgi pasitaikė atvejis, kai namo išleistos mergaitės mama pastebėjo, jog jos dukra velka koją. Kai kreipėsi į vietos gydytoją, medikė pasakė, kad rūpintis nereikėtų ir kad greičiausiai mergaitė koją velka, nes vaikščiojimo pradžia, gal užkliuvo ar susimušė. Deja, šis simptomas nepraėjo ir toliau kėlė nerimą, todėl motina pati ėmėsi ieškoti informacijos.

Pasirodo, tai buvo ankstyvas cerebrinio paralyžiaus simptomas, pasireiškęs praėjus beveik vieniems metams po dukters gimimo. Tad akivaizdu, kad dėl informacijos trūkumo neišnešiotų naujagimių mamos neretai tampa „antromis gydytojomis“. Nežinodami, kokios ligos yra būdingos per anksti gimusiems vaikams, medikai gali blogai nustatyti diagnozę, todėl motinoms atsakymų kartais tenka ieškoti pačioms.

– Kiek aktuali kūdikių neišnešiotumo problema Lietuvoje?

– Suskaičiuota, kad kasmet Lietuvoje gimsta apie 1 800 neišnešiotų naujagimių, o tai beveik 6 proc. kūdikių visų naujagimių. Tai reiškia, kad kiekvienais metais pasaulį išvysta kone 2 000 Lietuvos piliečių, kuriems specialios priežiūros reikės bent keletą metų po gimimo. Gali būti, kad net ir vyresniems vaikams prireiks specialisto pagalbos, nes ne visos problemos pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Pasaulyje yra pripažįstama, kad neišnešioti naujagimiai yra pati didžiausia naujagimių pacientų grupė, reikalaujanti specialios priežiūros.

- Kaip, jūsų manymu, šią situaciją būtų galima ištaisyti?

– Visų pirma reikia šviesti tiek medikus, tiek ir visuomenę. Specialistai turėtų būti pasiruošę ne tik apžiūrėti ir įvertinti neišnešiotų kūdikių būklę, bet ir laiku pastebėti bręstančią problemą, skirti reikalingą gydymą ar terapiją. Todėl kiekviename Lietuvos regione turėtų būti darbui su neišnešiotais naujagimiais paruoštas, informuotas (kvalifikuotas) medikas, kuris būtų pasiekiamas visoms toje teritorijoje gyvenančioms šeimoms, nes ne kiekvienas turi galimybę atvykti į didesnį Lietuvos miestą kas kartą iškilus problemai.

Šis medikas taip pat galėtų valdyti visą informaciją, susijusią su neišnešiotais kūdikiais: jų skaičių, raidos duomenis, ligas, jei reikia, šeiminę padėtį ir t.t. Labai svarbu nepamiršti ir mamų – joms taip pat labai reikalinga informacija apie tai, kas laukia ateityje. Neužtenka raminančių medikų žodžių, kad viskas yra ir bus gerai. Šiuolaikinės mamos nelaukia, kad joms kas pasakys, parodys, palydės, įprastai jos pačios aktyviai imasi iniciatyvos, nes stebi savo kūdikį kiekvieną dieną, fiksuoja tam tikrus jo raidos ženklus, pokyčius, vėliau tariasi, dalinasi tarpusavyje. Kad nereikėtų pasitikėti dažnai ne visai teisingomis interneto ar socialinio tinklo skleidžiamomis žiniomis – jos visuomet šalia turėtų kvalifikuotą mediką, į kurį galėtų kreiptis ir pasitarti.

Neišnešioti kūdikiai niekuo nėra menkesni už laiku gimusius vaikus, tačiau jų sveikatos priežiūra yra kitokia. Be įprasto atidumo ir dėmesio vaikui, reikia ir papildomų žinių, kurios leidžia laiku nustatyti galimas rimtesnes sveikatos problemas. Į dabartines medikų bei slaugytojų personalo mokymo programas labai norėtume įtraukti supažindinimą su neišnešiotu kūdikiu ir jo raida. Tai leistų naujiems ir pažangiems būsimiems medikams praplėsti savo žinias, kelti kvalifikaciją seniesiems, nes tikėtina, kad ateityje neišnešiotumo problema tik didės.

- Be informacijos stygiaus, su kokiais papildomais sunkumais susiduria ankstukų mamos?

– Pastebėjome, jog ankstyvą gimdymą vis dar supa tam tikra stigma. Vyrauja nuomonė, kad jeigu moteris pagimdė smarkiai neišnešiotą kūdikį, vadinasi, ji netinkamai elgėsi nėštumo metu, galbūt turėjo žalingų įpročių, gal yra paliegusi. Iš tiesų tarp ankstyvų gimdyvių yra daugybė sveikų, iš tiesų atsakingai savo nėštumu besirūpinusių moterų. Taigi jokiu būdu negalima teigti, kad tai – motinos kaltė. Šioms moterims užtenka streso, patiriamo ne tik dėl kovos už savo vaikelio gyvybę, bet ir už sveiką jo ateitį.

- Kokiais būdais galima įveikti šią ankstyvą gimdymą supančią stigmą?

– Neseniai pradėtas naujas paramos projektas „Ankstukai“, kuriuo siekiame ne tik skleisti informaciją, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį, padėti suprasti, kad neišnešioti kūdikiai nėra prastesni už kitus vaikus, tačiau jiems būtina speciali priežiūra. Kaip Albertas Einsteinas yra pasakęs: „Kiekvienas mūsų yra genijus, bet jeigu žuvį vertinsime pagal jos nesugebėjimą įlipti į medį, ji visą gyvenimą manys, kad yra kvaila.“

Todėl paroda „Gimę su genijaus žyme“ – tęstine „Ankstukų“ projekto dalimi – siekiame paskatinti visuomenę pagelbėti mažiesiems kovotojams, o tėvus neišnešiotuose kūdikiuose atrasti daugiau negu ligas, tikėti ir pasitikėti savo vaiku, skatinti ir ugdyti jame užgimusį talentą, kelti jo dvasią. Taip pat norime suformuoti pozityvų visuomenės požiūrį, kad gimti per anksti – tai dar toli gražu ne nuosprendis, galbūt tai genijaus kelio pradžia? Labai svarbu sutelkti gausią šią problemą suprantančią ir spręsti pasiryžusią bendruomenę. Norime atkreipti ne tik šeimų, bet ir medikų, politikų dėmesį į dabartinę Lietuvoje susiklosčiusią situaciją ir iš esmės pagerinti neišnešiotų naujagimių priežiūrą regionuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą