Miškuose patykojo uodai
Netikėtai susirgusiam Rokiškio rajono gyventojui diagnozuota uodų pernešama Dengė karštligė.
Vyras gydomas Rokiškio rajono ligoninėje, jo gyvybei pavojus negresia.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Lileikytė sakė, kad vyras pamažu sveiksta.
Rokiškio rajono gyventojas medikams pasakojo, kad būdamas Tailande lankėsi miškingose vietovėse, ten nakvojo.
Žinojo, kad grįžo
Grįžęs namo po kelių dienų jis pasijuto blogai: pakilo temperatūra, pykino, skaudėjo raumenis, galvą. Žmogus kreipėsi į gydytojus.
Žinodami, kad pacientas grįžo iš egzotiško krašto, jie įtarė, kad jis ten galėjo užsikrėsti Dengė karštlige.
Šiai ligai būdingi simptomai sutapo su tais, kurie kamavo Rokiškio rajono gyventoją. Šiomis dienomis gauti laboratorinių tyrimų rezultatai medikų įtarimus patvirtino.
A.Lileikytė sakė, kad sergamumas Dengė karštlige Lietuvoje labai nedidelis. Panevėžio apskrityje per pastaruosius 10 metų ši infekcija diagnozuota pirmą kartą. Pernai Lietuvoje ji buvo nustatyta 4, užpernai – 9 žmonėms.
Skiepų nuo Dengė karštligės nėra
Dengė infekcijos šaltinis – žmonės ir beždžionės. Virusą žmogui perduoda kraują siurbiantys vabzdžiai. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai šia liga neužsikrečia.
Užsikrėtus Dengė karštlige negalavimai pasireiškia po 3–14 dienų. Liga trunka kelias dienas. Ligonis karščiuoja, skundžiasi galvos, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu, vėmimu. Tačiau jų gali ir nebūti. Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, 40–80 procentų šios infekcijos atvejų būna besimptomiai.
Pavojingesnė yra Dengė hemoraginė karštligė. Esant šiai infekcijos formai prasideda kraujavimas, sumažėja trombocitų skaičius, padidėja kapiliarų pralaidumas.
Dar sunkesnė ligos forma yra Dengė šoko sindromas. Neteisingai gydant, mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 15–40 procentų.
Nuo šios ligos skiepų nėra, apsisaugoti galima naudojant vabzdžius atgrasančius repelentus.
