Pavėluota diagnozė – ilgesnis gydymas
32-ejų anykštėnas Pijus praėjusią vasarą nukrito nuo dviračio ir patyrė peties sąnario traumą. Neapsikentęs skausmų jis kreipėsi į medikus. Gydytojas ortopedas-traumatologas jokių lūžių neaptiko, tačiau pacientą nukreipė atlikti MRT tyrimą, galintį padėti išsiaiškinti, kokia patologija jį kankina.
Pijus užsiregistravo įstaigoje, kurioje eilė buvo trumpiausia. Tyrimai jam buvo atlikti aparatu, kurio galingumas nesiekė 1 T, todėl gydytojas ortopedas-traumatologas negalėjo pamatyti, kokie pažeidimai kankina pacientą. Pijui buvo paaiškinta, kad procedūrą būtina atlikti pakartotinai gydymo įstaigoje, kurioje veikia optimalaus galingumo (1,5 T) MRT aparatai.
„Vietos gydymo įstaigoje radiologas negalėjo iš karto nustatyti tikslios diagnozės. Iš pradžių sakė, kad tai dalinis sausgyslės nutrūkimas, kuris sugis natūraliai. Skausmui vis didėjant dar kartą kreipiausi į traumatologą, kuris pabrėžė, kad būtina rinktis sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje veikia optimalaus galingumo MRT aparatai. Tik atlikus tyrimą juo paaiškėjo, kad reikės peties sąnario operacijos“, – patirtimi dalijosi vyras.
Gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Bartašius pabrėžė, kad patyrus traumą labai svarbu ne tik laiku kreiptis į medikus, bet ir atlikti tyrimus geriausia įmanoma technika. Įvairių minkštųjų audinių patologijų gydytojai negali pamatyti plika akimi, todėl jiems reikia tinkamų įrankių.
Patyrus panašią į Pijaus traumą ir laiku sureagavus galima išgyti per keletą savaičių. Vis dėlto jeigu pacientas kreipiasi pavėluotai arba pažeidimas nustatomas netiksliai, gydymas gali užsitęsti iki 3 mėnesių arba dar labiau komplikuotis.
„Pasitaiko atvejų, kai iš rajonų atvyksta pacientai su tyrimų, atliktų 0,2 T galingumo aparatais, rezultatais. Tuomet juos tenka perdaryti, nes trūksta ryškumo ir tikslumo. Nors pagrindiniai pažeidimai ir matomi, smulkesnių nepavyksta taip tiksliai įvertinti. Visiems mano pacientams tyrimai daromi tik galingesniais nei 1 T MRT aparatais“, – sakė dr. S.Bartašius.
Atsakomybė – gydytojui radiologui
Dažnai gydytojai, priimdami sprendimus dėl tolesnio gydymo, pasikliauja vien tik išvadomis, kurias radiologai pateikia po MRT tyrimo. Vis dėlto specialistai pripažįsta, kad vien jų gali nepakakti, ypač jeigu analizė atlikta silpnesniu nei 1 T įrenginiu. Tuomet susidaro situacija, kai nei gydytojas radiologas, nei gydytojas ortopedas-traumatologas negali tiksliai įvardyti patologijos.
„Taip atsiranda rizika, kad gydytojai nepastebės smulkių, bet itin reikšmingų defektų“, – dėstė dr. S.Bartašius. Jam pritarė ir medicinos diagnostikos centrų tinklo „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė. Ji pridūrė, kad tokiais atvejais gydytojai gali net nesuprasti, ar tyrimą pacientui reikia kartoti.
„Pagrindinė silpnų aparatų problema – prasta vaizdo kokybė. Gydytojai gali paprasčiausiai ko nors nepamatyti ir nežinoti, kad tyrimą reikia atlikti pakartotinai. Taip kyla grėsmė praleisti kokią nors svarbią detalę“, – teigė dr. R.Briedienė.
Nenori laukti eilėse
Dažniausiai pakartotinių tyrimų prireikia tuomet, kai pacientai ieško galimybės tyrimą atlikti kuo greičiau. Ne paslaptis, kad laukti eilėje – menkas malonumas. Vis dėlto visuomet derėtų atkreipti dėmesį į specialistų patarimus, jog galinga įranga yra kur kas patikimesnė, pateikia daugiau informacijos ir sumažina riziką, kad prireiks papildomų tyrimų.
Gydytoja radiologė dr. R.Briedienė pabrėžė, kad prieš darant tyrimą pacientas visuomet turėtų pasikonsultuoti su siuntimą išrašančiu gydytoju.
„Pacientas turi teisę klausti ir būti supažindintas, kokia įranga bus atliekami tyrimai. Jam turėtų būti išvardyti visi privalumai ir trūkumai, kad žmogus žinotų, kaip geriausia elgtis kiekvienoje situacijoje ir kokią MRT paslaugas teikiančią įstaigą pasirinkti. Reikia suprasti, kad kokybę galima užtikrinti tik pasitelkus modernesnius ir galingesnius aparatus“, – pabrėžė dr. R.Briedienė.
Valstybei – papildomos išlaidos
MRT tyrimus atliekant pakartotinai gydymas pastebimai užsitęsia, o valstybė patiria papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų. Tai reiškia, kad kompensuodama menko galingumo aparatais atliekamus tyrimus valstybė iš dalies prisideda prie neefektyvios įrangos išlaikymo.
Naujiems MRT aparatams įsigyti šalies gydymo įstaigos kasmet išleidžia vidutiniškai 2,6 mln. eurų. Vidutinė aukšto galingumo MRT prietaiso kaina – 1,1 mln. eurų. 2016 metais trečdalis Lietuvos gydymo įstaigų turimų MRT aparatų buvo silpno magnetinio lauko (0,1–0,5 T) sistemos, jų vidutinė kaina siekia 100 tūkst. eurų.(R)
