Širdies infarktas kasmet ištinka maždaug 6 tūkstančius Lietuvos gyventojų.
Statistika rodo, kad šis pavojus gresia net darbingo amžiaus vyrams. Vilniaus universiteto Skubios medicinos klinikos vadovas profesorius Pranas Šerpytis neslėpė, kad jaunų vyrų praradimą lemia ne tiktai nelaimingi atsitikimai ir traumos, bet ir neįvertintas širdies bei kraujagyslių ligų pavojus.
Yra daug priežasčių, kurios paankstina vyrų infarktą ir insultą. Lietuvoje yra taikoma širdies ir kraujagyslių ligų patikros programa, pagal kurią turi būti stebimi didelės rizikos asmenys, tačiau daug lemia ir vyrų požiūris į ligų prevenciją ir sveikatos stiprinimą.
Vyrai daro klaidų – kol nieko neskauda, jie nesitikrina kraujospūdžio, nežino, koks yra cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje, nekontroliuoja kūno masės.
„Jei pavyktų sureguliuoti arterinį kraujospūdį, galėtume iki 10 kartų sumažinti insultų skaičių, net 6 kartus mažiau įvyktų miokardo infarktų.
Jeigu arterinį kraujospūdį pradėtume normalizuoti jauname amžiuje, šių ligų būtų dar mažiau“, – įsitikinęs P.Šerpytis.
Dėl nejudrumo į gydytojų rankas neretai patenka vyrai, sulaukę vos 40 metų. Vis dažniau kardiologai daro išvadą, kad didžiosios dalies ūminių kraujotakos sutrikimų (infarkto ir insulto) įmanoma išvengti.
Stresas, nepasitenkinimas gyvenimu, pyktis, pavydas – taip pat širdies ir kraujagyslių ligų palydovai. Streso metu išsiskiriantys hormonai gali sukelti kraujagyslių spazmus, o tai lemia ūminius kraujotakos sutrikimus.
Profesorius P.Šerpytis davė kelis svarbius patarimai vyrams, kurie dirba per kelis darbus ir išsiverčia be atostogų.
Pirmiausia jie turi bent vieną dieną skirti poilsiui. Tokia pauzė būtina, kad žmogus galėtų planuoti ateities darbus ir sukaupti jėgų kitai savaitei.
„Gyvenimo ritmas darosi vis greitesnis, todėl privalome išmokti atsipalaiduoti, suvaldyti stresą, rasti būtų, kaip mažinti nervinę įtampą“, – patarė profesorius P.Šerpytis.
Atsipalaiduoti padeda pomėgiai, taip pat fizinė kultūra, sveika gyvensena, todėl turime ugdyti naujus įpročius. Nebūtina lankyti sporto klubo, daug emocijų gali suteikti važiavimas dviračiu, net kasdieniai darbai, pavyzdžiui, vejos šienavimas, augalų priežiūra.
„Kitas svarbus dalykas – Lietuva yra cepelinų kraštas, esame įpratę sočiai pavalgyti, bet tai nereiškia, kad galime persivalgyti“, – svarstė P.Šerpytis.
Daugeliui žmonių sunku suprasti, kas yra norma medicinoje, todėl profesorius pateikė tokį pavyzdį: automobilį turintis žmogus priverstas kas dvejus metus atlikti jo techninę apžiūrą, tad taip pat turėtų nepamiršti, kad būtina pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Kad šiai sistemai reikia pagalbos, išduoda nemažai ženklų.
Jei esant ramybės būklei pulsas yra didesnis nei 90 dūžių per minutę, vadinasi, kažkas negerai. Blogai, jei viršutinė kraujospūdžio riba peržengia 140, o apatinė – daugiau kaip 90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.
Vadinasi, būtina peržiūrėti valgiaraštį, atsisakyti druskos, sūrių, rūkytų dešrų ir kumpių, taip pat maisto produktų, kuriuose gausu riebalų.
Kiekvienas žmogus taip pat turi žinoti, koks yra cholesterolio ir gliukozės rodiklis.
Jei cholesterolio rodiklis siekia daugiau nei 5, jei gliukozė – daugiau nei 6, vadinasi, reikia apsilankyti pas gydytoją.
Vyrus guldo į ligos patalą ir šlapinimosi sutrikimai. Jei vyras turi dažnai keltis naktį ir eiti į tualetą, jis neišsimiega, rytą būna nedarbingas.
Ilgainiui dėl šlapinimosi sutrikimų atsiranda bendravimo sunkumų, jis jaučiasi nelaimingas, nesuprastas. Su amžiumi tokių negalavimų vis daugėja, yra žinoma, kad sulaukę 80 metų beveik pusė vyrų turi tokį negalavimą.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų ligoninės urologas Robertas Adomaitis iš savo patirties žino, kad didžioji dalis vyrų nenoriai kreipiasi į urologą.
„Dažniausia vyrų bėda – jie negali normaliai nusišlapinti. Juos kamuoja baimė, kad gali mirti nuo prostatos vėžio, tačiau neskuba kreiptis pagalbos. Jei žmogus pajuto, kad dažnas šlapinimasis jau trukdo gyventi, vadinasi, laikas kreiptis į urologą“, – priminė gydytojas R.Adomaitis.
Dar viena bėda, apie kurią vyrai nenoriai kalba, – erekcijos sutrikimai. Jie gali prasidėti sulaukus vos 45-erių, jei nuo paauglystės įprantama rūkyti ir kasdien surūkoma po pakelį cigarečių.
Yra pastebėta, kad vyrų erekcija silpnėja nuo 50 metų. Tai gali būti ankstyvas požymis, kad blogėja kraujotaka. Tai susiję ir su širdies bei kraujagyslių pažeidimais, kurie diagnozuojami praėjus maždaug penkeriems metams nuo tos dienos, kai pablogėja erekcija. Yra didelė tikimybė, kad vyrą gali ištikti infarktas arba insultas.
Profilaktiškai vyrus tikrina šeimos gydytojas, yra atliekamas prostatos specifinio antigeno tyrimas.
Šis kraujo testas skirtas įvertinti, ar pacientą reikia toliau tirti dėl prostatos vėžio.
Lietuvos vyrus galabija ir plaučių vėžys. Tai – viena agresyviausių onkologinių ligų. Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas medicinai profesorius Saulius Cicėnas jau 40 metų gydo plaučių vėžiu sergančius pacientus. Kasmet šią diagnozę išgirsta apie 1250 asmenų, iš jų 320 – moterys, o didžioji dalis – vyrai.
Iki šiol pasaulyje nėra plaučių vėžio patikros programos, kuri padėtų užbėgti šiai ligai už akių.
JAV atlikti klinikiniai tyrimai, į kuriuos buvo įtraukti rizikos grupėms priklausantys asmenys, parodė, kad plaučių patikros programa gali būti naudinga, – amerikiečių medikams sergamumą plaučių vėžiu pavyko sumažinti iki 20 procentų.
Profesorius S.Cicėnas siūlė eiti ir kitu keliu. Kad plaučiai būtų švarūs, reikėtų vengti užterštos aplinkos, puoselėti sveiką gyvenimo būdą. Jei vyrai nerūkytų, valstybei pavyktų sutaupyti lėšų, nes labai daug kainuoja gydyti išplitusį plaučių vėžį.
Lietuva turėtų sekti šalių, kurioms pasisekė pažaboti rūkymą ir sumažinti sergamumą plaučių vėžiu, pavyzdžiu.
Pasaulyje sukuriama vis daugiau naujų medikamentų, padedančių suvaldyti plaučių vėžį. Kita vertus, jei liga išplitusi, medikai gali tik pagerinti ligonio gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą, nes jau neįmanoma pašalinti ligos priežasties.
Daugiau vilčių pasveikti yra aptikus ankstyvą plaučių vėžį. Bėda ta, kad tokia plaučių vėžio forma nustatoma dažniausiai atsitiktinai, atliekant tyrimus kitais tikslais.
Plaučių vėžys nebylus, nes nėra specifinių simptomų. Nuovargis be aiškios priežasties, karščiavimas, silpnumas, kosulys jau rodo, kad plaučių vėžys įsisenėjęs.
Krūtinės chirurgas S.Cicėnas norėtų padrąsinti Lietuvos vyrus pasidaryti plaučių rentgeno nuotrauką bent kartą per metus.
„Toks tyrimas turi mažiausią apšvitą ir nėra kenksmingas. Bet dažniausiai niekas nesikreipia į gydytoją, kol liga neprispaudžia“, – apgailestavo gydytojas.
Beveik pusę amžiaus onkologijai paskyręs S.Cicėnas vis dar yra optimistas. Per tą laiką patobulėjo plaučių vėžio diagnostika, gydymo metodai, vėžys nebėra toks agresyvus kaip anksčiau.
Jei liga neišplitusi, 85–90 procentų pacientų gyvena penkerius ir daugiau metų.
Tačiau mirštamumas nuo plaučių vėžio išliko didžiausias tarp visų onkologinių ligų.
Net Japonijoje gerokai išaugo sergamumas plaučių vėžiu, nes japonai ėmė gyventi kaip europiečiai – rūkyti, valgyti mėsą.
Tai veikia genetinį palikimą, atsiranda klaidingų mutacijų, kurios sukelia plaučių vėžį.
„Jeigu paklaustumėte, ar jau galime nugalėti plaučių vėžį, atsakyčiau – dar ne. Mes galime padėti žmogui ilgiau gyventi, bet išgydyti sunku“, – neslėpė profesorius S.Cicėnas.
