Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė priežastis, dėl kurios miršta Lietuvos gyventojai. Ūmūs kraujotakos sutrikimai neretai baigiasi infarktu ar insultu, lėtiniai kraujagyslių pažeidimai taip pat išprovokuoja įvairių komplikacijų, dėl kurių žmonės netenka darbingumo ir tampa priklausomi nuo artimųjų.
Todėl labai svarbu laiku įvertinti net ir menkiausius širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimus.
Nors kompiuterinės tomografijos angiografijos (KTA) ir magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) paslaugas reglamentuojantys teisės aktai priimti daugiau nei prieš dešimtmetį, ministerijos vadovai keisti jų nelinkę. Kitos nuomonės laikosi specialistai – jie pripažįsta, kad teisės aktai yra morališkai pasenę, dirbtinai išpučia pacientų eiles ir stabdo pažangą.
Nepaiso medikų nuomonės
Pagal dabartinį reguliavimą, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, norinti teikti KTA ir (ar) MRA tyrimų paslaugas, privalo turėti licenciją, suteikiančią teisę teikti kraujagyslių chirurgijos, onkologijos chemoterapijos ar onkologijos radioterapijos stacionarines paslaugas, turėti kraujagyslių chirurgą, onkologą-chemoterapeutą arba onkologą-radioterapeutą ir atitikti kitus reikalavimus.
Tačiau, kai kurių specialistų teigimu, šie reikalavimai yra pertekliniai ir nebūtini, nes KTA ir MRA tyrimai atliekami tomis pačiomis priemonėmis ir ta pačia tvarka bei sąlygomis kaip įprastiniai kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai.
Dar 2016 metų rudenį Lietuvos radiologų asociacijos prezidentas profesorius Algirdas Basevičius atkreipė dėmesį, kad KT ir MR angiografinius tyrimus atliekančioje įstaigoje nėra būtinas kraujagyslių chirurgas, tačiau tyrimą atliekantis radiologijos personalas turi būti aukščiausios kvalifikacijos.
Taryba posėdžiavo ne kartą
Susidarytų ilgas sąrašas asmenų, nuo kurių nuomonės priklauso radiologijos tyrimų prieinamumas Lietuvoje. Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba yra sudaryta iš įvairių sričių specialistų, pavyzdžiui, iš Lietuvos radiologų asociacijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinės ligonių kasos ir kitų.
Tarybos posėdyje, kuris vyko šių metų pradžioje, buvo akcentuota, kad sudėtingos KTA ir MRA procedūros turi būti atliekamos centruose (universitetinėse ligoninėse, respublikinio lygmens ligoninėse), esą tai padėtų efektyviau naudoti brangią diagnostinę įrangą ir sudarytų sąlygas pacientams gydytis pas reikiamos srities gydytojus.
Tačiau posėdyje nebuvo atsižvelgta į kitos pusės nuomonę, teigiančią, kad, panaikinus nustatytą perteklinį reikalavimą šias paslaugas teikti norinčiai gydymo įstaigai privalomai turėti dirbantį kraujagyslių chirurgą, šalyje padaugėtų šios paslaugos tiekėjų, sutrumpėtų laukimo eilės, savaime būtų skatinamas progresas ir gydymo įstaigų sveikas tarpusavio konkuravimas.
Įranga dulka nenaudojama
Akreditavimo tarnybos išvados rodo, kad daugelis šalyje naudojamų brangių medicinos priemonių yra pernelyg senos (joms daugiau nei 10 metų).
Nors pagal magnetinio rezonanso tomografų skaičių Lietuva lenkia daugelį kaimyninių šalių, jų naudojimo efektyvumo rodiklis (atliktų tyrimų skaičius per metus) yra vienas žemiausių Europoje.
Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė įsitikinusi, kad būtina racionalizuoti brangių medicinos priemonių eksploatavimą sukuriant tinkamą infrastruktūrą: „Įsigijus brangią įrangą reikia išnaudoti jos pajėgumą – neleisti prietaisui stovėti ir senti, nes tai nenaudinga nei įstaigoms, nei pacientams, nei valstybei.”
Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga į tai žiūri pro pirštus, ir, regis, ministrui nėra svarbu, kodėl prie brangiųjų tyrimų nemažėja laukiančiųjų eilės, ar turima įranga naudojama efektyviai.
Įstatymų projekte, kuriame siūloma optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, nieko neužsimenama apie šiuolaikinę radiologinę diagnostiką ir privačių gydymo įstaigų, kurios iki šiol teikia antrinio lygio paslaugas – atlieka brangius tyrimus ir konsultuoja, likimą.
Eilės prie tyrimų nė kiek nemažėja netgi Lietuvos sostinėje, kur sutelktos universitetinės ligoninės, pavyzdžiui, vilniečiai beveik 6 mėnesius turi laukti KTA ar MTA tyrimų.
Daug metų stebintis, kas vyksta sveikatos apsaugos sistemoje, Seimo narys Antanas Matulas apgailestavo, kad daug kas ritasi žemyn.
– Kada ateis diena, kai pacientai nustos skųstis, kad reikia laukti tyrimų? – paklausėme parlamentaro A.Matulo.
– Iš esmės bandoma imituoti reformą, siekiant nupiginti vaistų kainas, bet padarytas tik vienas geras žingsnis – įvestas lengvatinis PVM, mano idėja apie tai buvo iškelta daugiau nei prieš pusantrų metų. Dėl šios priežasties iš tikrųjų atpigo vaistai.
O kitose srityse aš nematau jokių rimtų permainų. Yra atliktas tyrimas apie medicininės įrangos naudojimą šalyje, akreditavimo tarnyba pateikė išvadas: atitinkame Europos vidurkį, tačiau mūsų įranga yra gerokai senesnė.
Kita tendencija – labai daug įrangos perkama universitetinėse ligoninėse. Manau, Lietuvoje įmanoma ištirpdyti eiles prie tyrimų, jeigu bus supaprastinti tam tikri reikalavimai.
Yra daug suvaržymų ir biurokratinių nurodymų, kuriuos būtina atlikti, pavyzdžiui, neurologas puikiai žino, kad tam tikrą smegenų patologiją gali parodyti tik MR angiografijos tyrimas.
Norint šį tyrimą paskirti, reikia pereiti visus etapus, tik tada teritorinė ligonių kasa sumokės gydymo įstaigai už brangų tyrimą. Tačiau specialistai puikiai žino, kad tam tikrai patologijai atskleisti nebūtini rutininiai tyrimai, nes jie nieko neparodo. Supaprastinus šiuos dalykus daug kas pasikeistų.
– Daugelis teisės aktų, numatančių tam tikrų tyrimų taikymą, buvo priimti prieš gerą dešimtmetį, kai dar nebuvo tokios medicinos pažangos. Ar teisine baze, organizaciniu požiūriu nesame smarkiai atsilikę?
– Technologiškai nesame atsilikę, nes Lietuvoje turime šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybes. Bet teisinė bazė ir sveikatos politikos formavimas smarkiai atsilieka.
Nuo tada, kai buvo atkurta nepriklausomybė, pasikeitė 18 sveikatos apsaugos ministrų. Kuo toliau, tuo situacija prastesnė.
Kai kurie reglamentavimai, pavyzdžiui, radiologijos srityje, kelia tik šypseną – gydytojas radiologas kiekvieną dieną privalo praleisti ligoninės kabinete ne mažiau kaip 7 valandas. Bet tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti rajonuose, nes nėra tiek specialistų.
Iki tol buvo sėkmingai plėtojama telemedicina – taikoma skaitmeninė radiologija, kai laborantas atlieka tyrimą, o gydytojas radiologas bet kada, nesvarbu, ar savaitgalį, ar kitu metu, aprašo tyrimo rezultatus ir pacientas gauna atsakymą.
Dabar grįžtama prie senosios tvarkos – gydytojas radiologas turi būtinai sėdėti darbo vietoje. Pagal tokį reikalavimą didžioji dalis rajoninių ligoninių neatitinka šio kriterijaus. Manau, tai padaryta siekiant uždaryti šias ligonines.
Tačiau pasaulis eina technologijų tobulinimo linkme – niekas neketina sodinti ant kėdės kvalifikuoto radiologo, kad jis lauktų, kol ateis pacientas.
– Iki šiol panašus reikalavimas yra taikomas gydymo įstaigoms, kurios turi visą įrangą, bet negali atlikti MRT angiografijos tyrimų, nes neturi įdarbinę kraujagyslių chirurgo. Ką manote apie tokį reikalavimą?
– Iš tikrųjų toks reikalavimas mažina paslaugos prieinamumą. Turėtume stengtis mažinti pacientų eiles keisdami tam tikrų procedūrų reglamentavimą. Manau, kvalifikuotas gydytojas turėtų teisę skirti pacientui tokį tyrimą, kurio, jo manymu, reikia, – be jokių papildomų konsultacijų. Atsisakius perteklinių reikalavimų, ribojančių tyrimų pri- einamumą, viskas stotų į savo vietas.
