Į šiuos ir begalę kitų klausimų autorius atsako į daugiau nei 20 kalbų išverstoje savo knygoje, kuri Vokietijoje iškart tapo bestseleriu.
Charizmatiškasis Johannesas von Borstelis pagarbiai, šmaikščiai ir su meile pasakoja apie vieną svarbiausių mūsų organų – širdį. Jis pateikia realių situacijų iš savo praktikos, rašo apie širdies sandarą ir veiklą, paaiškina, kas šį organą silpnina, kaip jį veikia įvairios ligos, kodėl padidėja kraujospūdis ir kada širdis plaka sveiku ritmu.
Pateikiame knygos ištrauką, skirtą miego įtaką širdžiai aprašyti.
* * *
Guliu budrus savo lovoje ir klausau tiksinčio laikrodžio. Kaip taip nesiseka užmigti? Aišku, aš dar kupinas įspūdžių, šiandien patirta nemažai streso. Na, ne, tiesą pasakius, tai buvo vakar, nes dabar jau pusė keturių.
Vos po trijų valandų tas kvailas daiktas pradės pypsėti. Apsiverčiu nuo kairio ant dešinio šono, tada atgal vėl ant kairio. Tada tikrai kokias dešimt minučių ant pagalvės bandau surasti tinkamiausią vietą galvai padėti. Kažkaip nesiseka.
Maždaug prieš savaitę perskaičiau straipsnį apie miego sutrikimų ir širdies nepakankamumo ryšį. Europos kardiologų draugijos leidžiamame žurnale The European Heart Journal buvo publikuojami norvegų mokslininkų grupės 11 metų vykdyto įdomaus tyrimo rezultatai. Buvo ištirti 54 tūkstančiai asmenų, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 90 metų.
Aiškių įrodymų, kad miego sutrikimai tiesiogiai didintų riziką susirgti širdies nepakankamumu, mokslininkai nepateikė, bet ir negalėjo to paneigti. Visgi nemiga negalinčiam užmigti reiškia stresą, organizme išsiskiria daug įvairiausių hormonų, neigiamai veikiančių širdį. Ilgainiui tai galėtų sukelti širdies nepakankamumą.
Minėtame tyrime 1 412 tiriamųjų buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas. Jiems kaip tik buvo sunku užmigti arba išmiegoti neprabudus. Tačiau ar negalėjo būti ir kitų veiksnių, padidinusių širdies nepakankamumo riziką?
Norėdami tai išsiaiškinti mokslininkai nuodugniai išnagrinėjo visų tiriamųjų gyvenimo būdo aplinkybes, išmatavo kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, ištyrinėjo jų fizinio aktyvumo įpročius, net aiškinosi, ar tiriamųjų nekankina depresija arba nerimas. Buvo atsižvelgta ir į ūgį bei svorį.
Visų šių veiksnių kintamieji nebuvo vertinami. Tačiau nė vienas tiriamasis nebuvo tiriamas miego laboratorijoje, kur būtų galima įvertinti ir kitas ligas, didinančias tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, miego apnėja, liga, kai miegodamas žmogus trumpai nustoja kvėpuoti.
Nepaisant to, buvo prieita prie išvados, kad stipriai sutrikęs miegas gali neigiamai veikti mūsų širdį. Taigi, labai tikėtina, kad neramus miegas ir su tuo susijęs sutrikęs naktinis poilsis tiesiogiai veikia mūsų širdį. Be to, nereikia pamiršti, kad vos užmerkę akis pasineriame į skirtingas miego fazes.
Pirmosios fazės metu, suprantama, užmingame. Ši fazė gali ir gerokai užtrukti, priklausomai nuo to, kiek vis dar esame įsitempę ir ar atsipalaidavęs mūsų kūnas. Mus apima snaudulys, o mes patys lėtai išeiname už sąmonės ribų, nors dar esame labai lengvai pažadinami ir sugrąžinami į realybę.
Jei vis dėlto, laimė, esame palikti ramybėje, lėtėja mūsų pulsas, krinta kraujospūdis, kvėpavimas pasidaro tolygus. Mūsų raumenys, dar svarbiau, mūsų psichika, atsipalaiduoja, o mes patys jau tobulai pasiruošę panirti į kitą fazę.
Šioji trunka vos keletą minučių. Nors raumenys ir toliau atsipalaiduoja, gali atsitikti, kad porąkart stipriai krūptelsime. Kas miega ne vienas, tai tikriausiai jau bus pastebėjęs, ar net savo kailiu pajutęs vieną kitą skausmingą spyrį.
Nepaisant to, mūsų širdis ir toliau rimsta, kraujospūdis krinta. Mūsų užmerktos akys vos bejuda, o mes pamažu skęstame į trečią, dar gilesnio miego fazę. Akių obuoliai beveik nebekruta, o visas kūnas visiškai atsipalaidavęs.
Vis dėlto gali būti, kad šioje fazėje dar kartą išgyvensime per dieną patirtus psichinius konfliktus, kurie lig šiol tarsi nebuvo svarbūs, bet kuo labiau jie mus traumavo, tuo dažniau juos patirsime, o širdis kiekvienąkart plaks truputėlį greitėliau.
Tik „susitvarkę“ pereisime į kitą, ketvirtą, miego fazę. Joje ir toliau krinta smegenų bangų dažnis, miegas pasidaro dar gilesnis, kol galiausiai mes pasiekiame penktą absoliučiai gilaus miego fazę.
Tai ta nakties miego ciklo dalis, kurioje mūsų organizmas geriausiai pailsi. Širdis plaka labai silpnai, kai kurių žmonių pulsas net nesiekia 50 susitraukimų per minutę, kraujospūdis mažas, o mes patys visiškai atsipalaidavę.
Šioje fazėje kūnas ne tik pailsi, bet ir atsinaujina. Naudodamasi proga „persikrauna“ ir imuninė sistema, kad mums nubudus galėtų vėl optimaliai mus apsaugoti. Dėl šios priežasties per mažai miegantys žmonės linkę dažniau sirgti.
Gilaus miego fazė trunka nuo pusantros iki dviejų valandų ir per naktį pasikartoja keletą kartų. Pažadinti per šią miego fazę sunkiausiai išlipame iš lovos ir esame siaubingai blogos nuotaikos. Jei galime vėl grįžti į lovą, paprastai užmiegame iškart.
Pamažu baigiantis nakčiai lėtasis gilus miegas vis dažniau nutraukiamas greitojo arba paradoksinio miego, kartais vadinamo REM faze. Šiai fazei būdingi greiti akių judesiai, labai suaktyvėja smegenų veikla, pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas.
Tai fazė, kai sapnuojame ir kai mūsų kūnas ir mintys apdoroja tas patirtis, su kuriomis susidūrėme būdami budrūs. Jei ne šis mechanizmas, nesugebėtume įveikti streso, o tai būtų labai žalinga mūsų fizinei ir psichinei savijautai.
Tačiau ar tai būtų tobulas pasiteisinimas norint saldžiai snūduriuoti iki pat pietų? Deja, ne. Ar miegančiosios gražuolės širdis sveika? Šiaip ar taip, ji pasiekė pasaulio miego rekordą. Ar tai sustiprino jos širdį? Greičiausiai ne. Ir apskritai stebuklas, kad šimtmetį pramiegojusi ji dar atrodė gaivi kaip rytmečio rasa, nes persimiegojimas mums kenkia.
Tiesą pasakius, mums pražūtingas ne pats miegas, o judėjimo, kuriuo mūsų šimtmetį miegojusi princesė tikrai negalėjo pasigirti, stoka. Nejudinamas kūnas silpsta, o 100 metų miegant užkonservuoti jaunystės nepavyks. Net jei kas nors galiausiai ir atgaivintų kokiu romantišku bučiniu.
Vakarų Virdžinijos universiteto mokslininkai nustatė, kad kasnakt po daugiau nei devynias valandas išmiegančių žmonių rizika patirti miokardo infarktą ar susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga 50 procentų, palyginti su trumpiau miegančiomis „miegapelėmis“.
Rekomenduojama ideali širdžiai miego trukmė – 7 valandos. O reguliariai miegant trumpiau nei 5 valandas rizika susirgti širdies ligomis padvigubėja. Taigi, miegoti per trumpai – negerai, miegoti per ilgai – negerai. Aukso vidurys – 7 valandos!
* * *
„Tuk tuk, širdis“: apie širdies sveikatą – linksmai ir be jokių tabu
Leidykla „Briedis“ skaitytojams pristato naują knygų seriją „Sveikatos enciklopedija“, kurioje – praktiniai patarimai apie sveikatą ir sveiką gyvenseną. Pirmoji šios serijos knyga – vokiečių kardiologo Johanneso Hinricho von Borstelio bestseleris „Tuk tuk, širdis. Viskas apie svarbiausią mūsų organą“.
Kuo mūsų kraujotakos sistema panaši į greitkelį? Kas nutinka širdžiai, kai rūkstame kaip kaminai, vartojame alkoholį ar tampame nuolatiniais greitojo maisto užkandinių klientais? Kaip drugeliai pilve ir sportas miegamajame veikia mūsų širdį? Į šiuos ir begalę kitų klausimų autorius atsako į daugiau nei 20 kalbų išverstoje savo knygoje, kuri Vokietijoje iškart tapo bestseleriu.
Charizmatiškasis Johannesas von Borstelis pagarbiai, šmaikščiai ir su meile pasakoja apie vieną svarbiausių mūsų organų – širdį. Jis pateikia realių situacijų iš savo praktikos, rašo apie širdies sandarą ir veiklą, paaiškina, kas šį organą silpnina, kaip jį veikia įvairios ligos, kodėl padidėja kraujospūdis ir kada širdis plaka sveiku ritmu.
Autorius dalijasi įžvalgomis ir patarimais, kaip sveikai maitinantis sustiprinti širdį, kodėl nereikėtų per ilgai miegoti, kada kreiptis į medikus bei kaip paprastais būdais išvengti širdies ligų ir džiaugtis ilgu gyvenimu.
Ši knyga – tai bandymas įminti žmogaus širdies ir kūno mįslę. Ji bus įdomi ne tik turintiems širdies problemų, bet ir kiekvienam, kam dar neteko susimąstyti apie vieną svarbiausių mūsų organų.
Johannes Hinrich von Borstel. Tuk tuk, širdis. Viskas apie svarbiausią mūsų organą. Iš vokiečių k. vertė Asta Dvilaitienė. – Vilnius: Briedis [2018]. – 304 p.: iliustr.
