Tyrimų rezultatų duomenimis, per pastaruosius dešimt metų su nesveiko gyvenimo būdu susijusių vėžinių susirgimų skaičius ženkliai išaugo.
Plaučių vėžys, kuris dažnai išsivysto kaip rūkymo pasekmė, tapo labiausiai paplitusia mirtina vėžio forma. 2016 m. nustatyta 2 mln. plaučių vėžio diagnozių, iš jų 1,7 mln. mirė.
Storosios žarnos vėžys – antra pagal sergamumą onkologinė liga, 2016 m. buvo diagnozuota 1,7 mln. atvejų, iš kurių 830 tūkst. žmonių mirė. Mokslininkai mano, kad tam įtakos turėjo tuo metu išpopuliarėjusi „vakarietiška“ dieta.
Odos vėžio išsivystymui turi įtakos ultravioletinių spindulių poveikis bei žmogaus odos tonas. Nors vėžį gali sukelti ne tik gyvenimo įpročiai, bet ir genetiniai veiksniai, naujausi duomenys rodo, kad gyvensena gali sumažinti arba padidinti vėžio susirgimo riziką.
Taigi derėtų mesti rūkyti, sveikai maitintis, saugotis nuo saulės ir reguliariai sportuoti. Be to, yra dar keli veiksniai, keliantys pavojų ir didinantys grėsmę susirgti kitomis ligomis.
Stresas darbe
Slaugytojų, sekretorių, autobusų vairuotojų ar surinkimo linijų operatorių darbas yra gana įtemptas, todėl didžiulį stresą darbe patiriantys žmonės turi net 50 proc. didesnę riziką susirgti prieširdžių virpėjimu.
Tai yra dažniausias širdies ritmo sutrikimas, sukeliantis iki 30 proc. visų insulto atvejų.
Simptomai pasireiškia stipriu širdies plakimu, nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu ir dusuliu.
Todėl jei turite sunkų ir įtemptą darbą, nepamirškite rūpintis savimi. Streso lygį galite sumažinti sportuodami, sveikai maitindamiesi, užsiimdami joga ar meditacija.
Bakterijos virtuviniuose rankšluosčiuose
Virtuvėje knibžda milijardai mikroorganizmų, dauguma jų nekenksmingi, bet kai kurie iš jų – blogi ir kelia pavojų sveikatai. Labai dažnai žmonės virtuvėje tvarkydami žalią mėsą arba žuvį padidina užteršimo riziką.
Patogenai, ligų sukėlėjai, mėgsta įsikurti drėgnose ir šiltose vietose, tokiose kaip virtuviniai rankšluosčiai. Mokslininkai nustatė, kad kai kurios bakterijos gali sukelti apsinuodijimą maistu.
Virtuviniai rankšluosčiai turėtų būti naudojami tik kol sausi, keičiami vieną kartą per dieną ar bent savaitę bei skalbiami aukštoje temperatūroje, kad žūtų visi patogenai.
Maisto produktai, kovojantys prieš ligas
Turbūt net nereikia priminti, kad tai, ką valgome, daro didžiulę įtaką sveikatai. Virdžinijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad vienas kiaušinis per dieną padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje bei pagerinti atsparumą insulinui, esant antsvoriui arba nutukusiems žmonėms.
Taip pat tyrėjų teigimu, kiaušiniai gali sumažinti 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnius.
Čikagos universiteto mokslininkai nustatė, kad valgant žalias lapines daržoves bei uogas galima užkirsti kelią neurologiniams sutrikimams, tokiems kaip Parkinsono liga.
Geriausios naujienos yra kavos mėgėjams. Anot tyrėjų, asmenys, kurie geria mažiausiai tris kavos puodelius per dieną, turi mažesnę kepenų ligos grėsmę.
