This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Kardiologės pamokos: kaip mažinti cholesterolį be vaistų

„Lietuvos rytas“

Toma Aleksėjūnaitė

Daugelis jaunų darbingo amžiaus žmonių tik atsidūrę ligoninėje sužino, kad jų priešas – cholesterolis.

Cholesterolis – žmogaus draugas ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis žmogaus organizmui yra būtina medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energwinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei. Bėda ištinka, kai cholesterolio būna pernelyg daug.

Mažo tankio cholesterolis, vadinamas bloguoju, didina kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo riziką, todėl būtina kontroliuoti jo kiekį kraujyje.

Cholesterolis siaurina kraujagyslių spindį ir gali jas užkimšti. Taip susidaro aterosklerotinė plokštelė, vadinasi, nuo cholesterolio sukeltų komplikacijų net galima mirti. Bet daugelis jaunų darbingo amžiaus žmonių tik atsidūrę ligoninėje sužino, kad jų priešas – cholesterolis.

– Jeigu jaunas žmogus turi pernelyg daug blogojo cholesterolio, ar tai atsitiktinis reiškinys, ar šiems laikams būdinga tendencija?

– Kiekvienas žmogus privalo žinoti savo cholesterolio rodiklį. Remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, patariama pradėti tirti cholesterolį nuo 40 metų.

Lietuvoje dažniausiai niekas nepradeda tikrinti cholesterolio kiekio, kol neatsiranda sveikatos problemų. Tačiau sulaukus 40-ojo gimtadienio, tuo labiau vyresniems jau reikėtų išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje. Apie 90 procentų vidutinio amžiaus mūsų šalies piliečių, kurie ateina į polikliniką, turi padidėjusį jo kiekį.

– Ar tokie žmonės dar neserga?

– Tai – filosofinis klausimas. Jie mano, kad yra sveiki, o mes, gydytojai, sakome, kad sveiko žmogaus nėra, yra tik neištirtas ligonis. Žinoma, taip galima tik pajuokauti. Svarbu pabrėžti, kad tarp šių „sveikųjų“ net 90 procentų asmenų turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

– Kada reikia sunerimti?

– Jei žmogus neatlieka klinikinio kraujo tyrimo, vadinasi, jis gali nežinoti, kad turi padidėjusį cholesterolio kiekį.

Kita vertus, įtarimų dėl cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors buvo nukentėjęs nuo infarkto ar insulto ankstyvame amžiuje, pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių, arba serga broliai, seserys. Tai gali būti paveldima dislipidemija – paveldimas cholesterolio apykaitos sutrikimas.

Pasitaiko atvejų, kai ligoninėje atsiduria infarktą patyręs žmogus, kuris iki tol save laikė sveiku. Pamažu vystantis koronarinei širdies ligai iki 60 procentų visų atvejų pirmas simptomas būna miokardo infarktas.

Ką tai reiškia? Tai rodo, kad cholesterolis kelia mirtiną pavojų, nes nuo infarkto neretai mirštama.

Tas žmogus, tarkime, 55 metų vyras, kuris iki širdies smūgio laikė save sveiku, išvyksta iš reanimacijos į namus turėdamas ne vieną, o kelias ligas – padidėjusį kraujospūdį, kuris anksčiau nesukėlė jokių simptomų, padidėjusį cholesterolio kiekį ir galbūt padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, kuris taip pat daugelį metų veikia tyliai.

Lietuvoje daugelis žmonių supranta, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pražudyti, todėl būtina gydytis. O jei yra padidėjęs cholesterolio kiekis, retas kuris nusprendžia, kad tai jau signalas susirūpinti sveikata. Esame smarkiai atsilikę nuo Europos Sąjungos, nes nevertiname savo sveikatos.

– Ar kalbant apie cholesterolio kiekį kraujyje yra tam tikros normos, kurias būtina žinoti?

– Būtina stebėti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Jei pacientas yra sveikas, anksčiau nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, norma – mažiau nei 3 milimoliai litre.

Jei žmogus serga cukriniu diabetu, jį kamuoja padidėjęs kraujospūdis, taip pat inkstų liga, jis yra priskiriamas prie didelės rizikos pacientų.

Tuomet mažo tankio, arba blogojo, cholesterolio riba yra dar mažesnė – mažiau nei 2,6 milimolio litre.

Jei pacientas gydytas dėl koronarinės širdies ligos arba insulto, turi sunkų inkstų funkcijos nepakankamumą arba labai didelį kraujospūdį, serga komplikuotu cukriniu diabetu, jis priklauso didelės rizikos asmenų grupei.

Tai reiškia, kad mažojo tankio cholesterolio turi būti mažiau nei 1,8 milimolio litre.

Dažnai žmonės atlieka kraujo tyrimą ir sako: „Mano cholesterolis yra geras.“

Bet jei žmogus anksčiau patyrė miokardo infarktą ir mažo tankio cholesterolio rodiklis siekia 3, tai jau blogai.

– Kaip kraujyje atsiranda per daug cholesterolio? Ar jo papildomai gaunama su maisto produktais, ar prie to prisideda kepenys ir kiti virškinimo organai?

– Būna ir taip, kad žmogus nieko riebiai nevalgo, o mažo tankio cholesterolis yra didelis. Kraujo riebalai pasigamina ne iš to, ką mes suvalgome. Svarbiausias yra endogeninio ar kepenyse pagaminto cholesterolio kiekis.

Tai – mūsų pačių pagamintas cholesterolis.

Kita vertus, jei žmogus valgo daug lengviau pasisavinamų angliavandenių arba daug sočiųjų riebalų, gali padidėti ir blogojo cholesterolio kiekis.

Cholesterolio gamyba gali sutrikti dėl įvairių priežasčių. Nors pagrindinis gamybos organas yra kepenys, jį gamina ir žarnynas.

Panašiai ir dėl cukraligės – juk žmogus gali nevalgyti ir nemėgti cukraus, bet vis tiek serga cukriniu diabetu, nes tai yra medžiagų apykaitos sutrikimas.

– Kaip efektyviai mažinti blogojo cholesterolio kiekį?

– Efektyviausi yra vaistai, tačiau juos turi paskirti gydytojas. Tikrai ne visiems žmonėms reikia medikamentų. Yra ir kitų būdų sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

– Daug žmonių žavisi tuo, kas natūralu, vengia cheminių vaistų. Kokios natūralios medžiagos gali padėti reguliuoti cholesterolį?

– Padidėjęs cholesterolio kiekis yra kompleksinė problema, todėl reikalingas ir kompleksinis gydymas.

Blogasis cholesterolis turi įtakos kitiems kraujotakos sutrikimams – pasikeičia kraujo sudėtis, išauga trombų (kraujo krešulių) susidarymo rizika, vystosi uždegiminiai procesai kraujagyslėse.

Moksliniai tyrimai rodo, kad derinys iš dviejų augalinės kilmės medžiagų yra tai, ko labiausiai reikia kraujagyslėms apsaugoti. Cholesterolio kontrolei yra naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K, o kraujotakai – natokinazės fermentas iš specialiu būdu fermentuotų sojų.

Lietuvoje dažnai skiriamos šios dvi medžiagos, bet neseniai atsirado preparatas, sujungęs šias medžiagas į vieną kapsulę. Galime pasidžiaugti, kad šis efektyvus ir saugus būdas prieinamas mūsų šalies gyventojams, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį.

– O kuo yra ypatingas monakolino K ir natokinazės derinys?

– Daugelis preparatų, esančių rinkoje, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau neapsaugo nuo trombozės rizikos, nemažina uždegiminių procesų kraujagyslėse.

O natokinazės, monakolino ir augalinių ekstraktų derinys efektyviai mažina cholesterolį, taip pat kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką, slopina uždegiminius procesus kraujagyslėse.

– Kokios dar augalinės medžiagos naudingos?

– Nėra atlikta daug mokslinių tyrimų apie kitų vaistinių augalų poveikį cholesteroliui. Jei kas nors manęs teiraujasi, ar verta valgyti česnakų, sakau: „Valgykite, blogiau nebus.“

Tačiau nėra akivaizdžių mokslinių faktų, kad česnakai mažina blogojo cholesterolio kiekį, kaip ir žuvų taukai, nes jie nekeičia blogojo cholesterolio kiekio kraujyje.

Yra žinoma tik tai, kad iš žuvų taukų išskirtos riebalų rūgštys – omega-3 – gali būti vartojamos didelėmis terapinėmis dozėmis kaip vaistai, jei gydome trigliceridemiją.

Tada dozės būna 2–3 gramai, o maisto papildų kapsulėse omega-3 riebalų rūgščių būna vos 100 ar 300 miligramų.

– Ar gali sumažėti blogojo cholestrolio, jei žmogus kasdien nueis 10 tūkstančių žingsnių arba aktyviai leis laisvalaikį?

– Puiku, nes fizinis aktyvumas yra geriausias vitaminas širdžiai, jis tinka visur ir visada. Tiesa, nėra tokių mokslinių įrodymų, kad fizinis aktyvumas mažina cholesterolio kiekį.

Jis negydo dislipidemijos kaip atskiros ligos. Bet jei žmogus lieknėja, jo kūno masės indeksas artėja prie normos, organizme prasideda svarbūs procesai – natūraliai keičiasi kraujo sudėtis.

Mokslas neįrodė, kad sportuodami ilgiau gyvename, tačiau gyvename kur kas sveikiau.

– Ką medikai pataria dėl mitybos? Ar tikrai reikia vengti riebaus sūrio? Ar tai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje?

– Sūriuose, riebiuose mėsos, pieno produktuose gausu sočiųjų riebalų, šie produktai yra kaloringi, todėl reikėtų riboti jų vartojimą.

Dietologai vis dažniau primena apie angliavandenių įtaką cholesterolio apykaitai.

Tai reiškia, kad reikia vengti saldumynų – desertų, tortų, pyragaičių – viso to, kas yra lengvai pasisavinami angliavandeniai. Jie gali kur kas greičiau sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų, todėl saikinga ir racionali mityba yra būtina.