Turėdami šiuolaikines tyrimų priemones onkologai gali leisti pacientėms gyventi visavertį gyvenimą net neskirdami gydymo, tik stebėdami jų sveikatą. O moderniausios gydymo priemonės leidžia kontroliuoti ligą ir gerokai pratęsti gyvenimą net ir tais atvejais, kai nustatomas išplitęs krūties vėžys.
Krūties vėžio diagnozę kasmet šalyje išgirsta iki 1500 moterų. Dažniausiai juo suserga 65-75 metų moterys. Tačiau jaunesnės moterys dažniau serga agresyvesnėmis ligos formomis, ir jų vis daugėja.
Tikslas – ne tik geriau gydyti
Spalio mėnuo visame pasaulyje minimas kaip Krūties vėžio žinomumo mėnuo. Tradiciškai rudenį šalies onkologai chemoterapeutai renkasi į konferenciją – vieną svarbiausių metinių renginių, kurį rengia Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija ir Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL).
Šiemet Klaipėdoje vyko jau IV tarptautinė konferencija „Krūtis tausojantis gydymas“, kurios tema – gydymo metodai, kurie ne tik padėtų sėkmingai įveikti vėžį, bet ir išsaugotų vėžio pažeistas krūtis.
„Mūsų tikslas – ne tik kuo geriau, bet ir kuo saugiau pagydyti, kuo mažiau pažeisti pacientes, sudaryti joms galimybę gyventi visavertį gyvenimą neatsitraukiant nuo darbo ir šeimos“, – kalbėjo A.Česas.
Šie tikslai ir pritraukė į Klaipėdą didžiulį būrį gydytojų. Konferencijoje dalyvavo ne tik onkologai chemoterapeutai, bet ir krūtų chirurgai, plastinės chirurgijos gydytojai, onkologai radioterapeutai, radiologai, molekuliniai biologai – daugybė specialistų, dirbančių krūties vėžio gydymo srityje. Vien dalyvių buvo užsiregistravę daugiau kaip 160 – A.Česo teigimu, tokioje šalyje, kaip Lietuva, tai didelė bendruomenė, dirbanti šioje srityje.
Kad klaipėdiečių renginys sulaukia vis didesnio pripažinimo, rodo ne tik nemenkas lietuvių medikų susidomėjimas, bet ir užsienio lektorių dalyvavimas.
Šiemet tikra konferencijos žvaigžde tapo Londono Šv. Baltramiejaus ligoninės krūties vėžio centro klinikinis direktorius, Eksperimentinės vėžio medicinos centro vadovas profesorius Peteris Schmidas – jis dalijosi patirtimi apie išplitusio krūties vėžio gydymą. Iš Vokietijos kilęs, dėl savo pasiekimų klinikiniame ir moksliniame darbe dirbti į Londoną pakviestas P.Schmidas patenka į dešimtuką geriausių pasaulyje šios srities specialistų.
Tiesioginės telekonferencijos metu gydytojai turėjo progą paklausyti pranešimo, kurį skaitė profesorius Michaelas Untchas, lektorius iš Berlyno – A.Česas pasidžiaugė, kad naujausios technologijos leidžia konferencijoje specialistams dalyvauti ir nuotoliu būdu.
Nemažą konferencijos dalyvių dalį sudarė ir užsienyje dirbantys lietuviai, kurie taip pat pasidalijo vertinga patirtimi.
Neatsitiktinai konferencija vyko Klaipėdoje. „Klaipėdos universitetinė ligoninė – viena iš kelių pagrindinių onkologinius pacientus, taip pat ir krūties vėžį gydančių įstaigų šalyje. Komandoje – ne tik įvairių sričių gydytojai, bet ir psichologai, ir specialiai paruoštos slaugytojos. Įkūrėme krūties vėžio pacientų mokyklą, kur moterys ir jų artimieji mokomi, kaip gyventi su šia liga, kaip apie ligą pranešti kitiems, kaip išvengti limfos susikaupimo ir dar daugybės praktinių ir psichologinių dalykų.
Mūsų medikai turi sukaupę patirties, kuria dalinamės su kitais. Siekiame sukurti specialistus Lietuvoje vienijančią sistemą, kuri kuo geriau tarnautų ir padėtų pacientams“, – pasakojo A.Česas.
Tikslesni tyrimai – tikslesnis ir gydymas
Kokios didžiausios konferencijos naujovės, kurios suteiktų vilties pacientėms ir padėtų gydytojams jas gydyti dar efektyviau?
„Viena didžiausių naujovių – molekuliniai tyrimai, kurie leidžia ištirti vėžio genomą ir nustatyti auglio piktybiškumą, ligos atsinaujinimo riziką, parinkti optimaliai tinkantį individualų gydymą.
Pavyzdžiui, nustačius, kad ligos atsinaujinimo rizika yra maža, pacientei gali būti neskiriama chemoterapija, o tiktai hormoninis gydymas ar iš viso jokio gydymo – tik stebėjimas“, – pasakojo A.Česas.
Uostamiesčio ligoninėje šie tyrimai taikomi jau antrus metus. Tiesa, valstybė jų nekompensuoja. Tačiau tyrimai, pasak gydytojo, padeda sutaupyti, nes pacientės, gydomos hormonine terapija, daug geriau jaučiasi, gali neatitrūkti nuo darbų, sutaupomos išlaidos chemoterapijai, nepageidaujamų reiškinių valdymui ir hospitalizacijai.
Vis tikslesnė ir informatyvesnė tampa ir ligos diagnostika. Viena pažangiausių naujovių – trijuose šalies centruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiantys tomosintezės aparatai, kurie kur kas aiškiau ir tiksliau negu mamograma parodo ligos pažeistus audinius.
Daug diskusijų, kaip efektyviau padėti pacientėms, kėlė ir chirurgų pranešimai apie auglio šalinimą – pokalbiai apie tai, pasak A.Česo, tęsdavosi net ir pasibaigus sesijos laikui. „Turime siekti, kad visais atvejais, kiek tik įmanoma, būtų išsaugotos krūtys. Kiekvieną kartą turime apie tai galvoti, nes svarbu ne tik įveikti vėžį, bet ir užtikrinti pacientės gyvenimo kokybę“, – kalbėjo gydytojas.
Tiek jis, tiek užsienio svečiai labiausiai džiaugėsi matydami jaunus naujovių ištroškusius gydytojus, likusius dirbti Lietuvoje. „Ir tuo pačiu galėjome įsitikinti, kad gydydami vėžį neatsiliekame nuo Vakarų praktikos“, – patikino A.Česas.
Proveržio laukia ir gydytojai, ir pacientės
Gerų naujienų gydytojai pažėrė ir kalbėdami apie išplitusio vėžio gydymą.
„Daliai pacienčių, sergančių ne tokia agresyvia ligos forma, galima gerokai atitolinti chemoterapiją – skirti vadinamąją taikinių terapiją. Tai saugus gydymas, neatitraukiantis moters nuo gyvenimo, nesukeliantis nepageidaujamų reiškinių. Gaila, bet dėl valstybės finansinių galimybių ne visoms ją galima skirti“, – pripažino chemoterapeutas.
Geresnių galimybių laukia ir moterys, sergančios HR+/HER2- metastazavusiu krūties vėžiu – yra vaistų, kurie sėkmingai vartojami ES, bet Lietuvoje jie neprieinami, nes gydymas jais nekompensuojamas. HR+/HER2- vėžys nustatomas apie 60 proc. pacienčių, sergančių krūties vėžiu.
Onkologai daug tikisi ir iš imunoterapinių gydymo metodų – šios srities tyrėjai amerikietis Jamesas P. Allisonas ir japonas Tasuku Honjo šiemet už tai gavo Nobelio premiją. Tad krūties vėžio gydymo srityje laukiama dar didesnio proveržio.
Vis tik chemoterapija kol kas išlieka pagrindinis, dažniausiai taikomas gydymas – ji skiriama maždaug 70-80 proc. pacienčių. „Chemoterapija lieka neatsiejama mūsų darbo dalis. Net jeigu ir labai pagerės diagnozės galimybės, be chemoterapijos daugeliu atvejų neįmanoma apsieiti“, – pripažino A.Česas.
Tačiau ir ji tobulėja – chemoterapijos sukeliamų šalutinių reiškinių valdymui skiriama daug dėmesio, tad ji nebėra tokia bauginanti.
„Krūties vėžys tampa lėtine liga, kurią galima kontroliuoti ir valdyti. Įsitikinome, kokios naudingos vykdomos atrankinės programos – tai padeda anksti nustatyti vėžį. Kuo daugiau moterų jose dalyvaus, tuo daugiau nustatysime ligą tokios stadijos, kai ją lengva suvaldyti ir visiškai pasveikti.
Netgi sergančioms išplitusiu vėžiu yra gerų naujienų – nauji gydymo metodai leidžia kokybiškai gyventi, prailginti gyvenimo trukmę. Tačiau reikia pasitikėti gydytojais, o gydytojams turėti galimybę semtis žinių ir naujienų iš didžiausių šios srities autoritetų“, – apibendrino A.Česas.
Laimi pacientai – laimi ir valstybė
Ar gyvenimo trukmės ilginimas – vienintelis svarbus onkologų siekis gydant vėžiu susirgusius pacientus? Apie tai kalbėjomės su Londono Šv. Baltramiejaus ligoninės krūties vėžio centro klinikiniu direktoriumi, Eksperimentinės vėžio medicinos centro vadovu profesoriumi P. Schmidu.
– Ar medikus tenkina priemonės, kurios pagerintų agresyviausiu, išplitusiu krūties vėžiu susirgusių moterų gydymą?
– Šiuo metu mes dar negalime išgydyti visų pacienčių, sergančių išplitusiu krūties vėžiu. Žinoma, pasaulyje jau yra fantastiškų naujų gydymo būdų, dėl kurių ilgėja laikotarpis, kada pacientėms galima neskirti chemoterapijos. Tai užtikrina kiek įmanoma geresnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Tokios moterys gali būti aktyvios socialiai, netgi dirbti ir beveik gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau galiausiai ligai atsinaujinus mes moterų vis dar netenkame. Tai mūsų, onkologų, iš esmės vis dar netenkina.
– Kuo ypatingi naujausi gydymo metodai?
– Prieš 30 metų praktiškai visi pacientai, sergantys onkologine liga, buvo gydomi vieninteliu būdu. Manau, kad šių laikų didžiausias pasiekimas yra tai, kad mokslininkai, analizuodami naviko biologiją, atranda vis daugiau tų pacientų pogrupių, kuriems galima taikyti tikslesnį, individualizuotą gydymą. Toks gydymas duoda labai gerų rezultatų.
Pavyzdžiui, prieš porą metų moterims, sergančioms metastazavusiu HR+/HER2- krūties vėžiu, pradėta taikyti inovatyvi taikinių terapija. Taip gydomos pacientės gali ilgiau gyventi visavertį gyvenimą, dirbti. Gera jų savijauta – labai svarbus socialinis ir ekonominis faktorius.
Jei net lygintume skirtingas chemoterapijas, jos vis geriau toleruojamos, pigesnės, atsirado chemoterapija tabletėmis. Tai irgi yra labai svarbu – juk pacientė nėra įkalinta lašelinių, vadinasi, gali ir dirbti ir keliauti.
– Kas svarbiau gydant: gyvenimo trukmė ar kokybė? Kokie, jūsų manymu, pagrindiniai prioritetai gydant vėžiu sergančius pacientus?
– Idealus gydymas – kuris ilgina gyvenimą ir kiek įmanoma pagerina pacientų gyvenimo kokybę. Ir patikėkite – to nelengva pasiekti.
Yra gausybė kombinacijų, kurios gerina gyvenimo kokybę ir tuo pat metu ilgina gyvenimą. Tie du veiksniai turi būti vienodai svarbūs.
Daugelis sveikatos valdininkų vaistus vertina pagal kainą, bet praleidžia faktą, kad skiriant kombinuotą terapiją žmogus išvengia sunkių šalutinių padarinių. Jo liga, negalėjimas dirbti ir kokybiškai gyventi tampa našta valstybei.
Reikia suprasti: jeigu padėsime šiems pacientams skirdami geriausią įmanomą gydymą, laimės ne tik pacientai – laimės valstybė.
