Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjas gydytojas Vytautas Vaitkus tai vadina mitu bei sako, kad yra galimybių padėti net ir ypač sunkiems pacientams, kuriems dėl ilgo nejudėjimo susidarė gilios, raumenį ar kaulą siekiančios pragulos.
„Po sunkių ligų ar traumų pacientams tenka ilgą laiką praleisti nejudant – tai lemia kraujotakos sutrikimus įvairiose kūno vietose. Dažniausiai – kryžkaulio, klubo sąnario, sėdmenų srityse, ant alkūnių ar net pakaušio. Tos vietos, nesant kraujotakos, apmiršta.
Susidariusi žaizda, nepaisant to, kad ir kaip ją stengiamasi prižiūrėti, tampa vartais infekcijai organizme vystytis. Statistika šiuo atveju kalba pati už save – 70 proc. pacientų, kurių judėjimą apribojo ligos ar traumos, miršta ne dėl jų, bet dėl jų sukeltų gretutinių pasekmių“, – apie audinių apmirimą pasakoja gydytojas bei sako, kad tenka sutikti pacientų, kurie keliolika metų ieško problemos sprendimo būdų, išleido milžiniškas sumas tvarsčiams ir net griebėsi pačių keisčiausių liaudiškų priemonių – barsuko taukų, žolelių mišinių ir pan.
„Yra daug literatūros, patarimų, kaip tokiais ligoniais, negalinčiais judėti, reikėtų rūpintis, tačiau iš realios patirties matome, kad, deja, ne visada pavyksta užtikrinti kokybišką slaugą ir užkirsti kelią pragulų atsiradimui. Iš tiesų, pats asmeniškai susidūriau su šia problema, kai artimam žmogui po insulto nepavyko užtikrinti idealios priežiūros ir reikėjo kovoti su pasekmėmis“, – sako gyd. V. Vaitkus bei pabrėžia, kad asmeninė patirtis ir lėmė norą ieškoti būdų, kaip padėti tokiems ligoniams.
Gydytojas akcentuoja, kad geriausios metodikos paieškos užtruko ne vienerius metus ir, nors, pasak jo, tobulėjimui ribų nėra, džiaugiasi, kad šiuo metu jau gali pagelbėti tokiems pacientams, tik nurodo ir vieną būtiną sąlygą: pacientas turi galėti ir norėti nors šiek tiek savarankiškai judėti.
„Skaudu, kad išties jauni žmonės, kurie, nepaisant turimos negalios, galėtų integruotis į visuomenę, dirbti, tačiau dėl pragulų sukeliamo psichologinio diskomforto tiesiog patys save „nurašo“. Žinoma, kai matai tas metų metus trunkančias kančias, skausmą, ne paslaptis – ir nemalonų kvapą, supranti, kad tai pagydyti ypač sunku. Tačiau labai norėtųsi, kad jie išgirstų apie mūsų siūlomą pagalbą“, – teigia gydytojas ortopedas traumatologas, pabrėždamas apie atsiradusią galimybę padėti dėl 3 ar 4 stadijos pragulų kenčiantiems pacientams.
Be to gydytojas V. Vaitkus priduria, kad tokių pacientų gydymas gali užtrukti ne vieną mėnesį, todėl įspėja apie būtinybę apsišarvuoti kantrybe ir vykdyti visus gydytojų nurodymus.
„Pragulos – tai ne ta problema, kad galėčiau sakyti, jog išoperavome pacientą ir jo visos problemos baigėsi. Reikia pripažinti, kad vien mūsų – medikų – pastangų šiuo atveju neužtenka net ir visiškai pagydžius pragulų žaizdas. Svarbu, kad ir pats pacientas, nesvarbu, kokia traumas ar liga yra jį užklupusi, norėtų ir dėtų pastangas, stengtųsi bent kiek judėti. Be paciento pastangų mūsų idealiai atliktas operacinis gydymas bus bevaisis – visiškai nejudant susidarys naujos pragulos“, – sako gydytojas.
Kalbėdamas apie operacijos sudėtingumą gydant 3 ar 4 stadijos pragulas, gydytojas V. Vaitkus atvirauja, jog operacija tikrai nėra paprasta tiek operuojančiam medikui, tiek pacientui, tačiau džiuginantys pastarųjų penkerių metų rezultatai ir paciento, iki tol kentėjusio dėl blogos gyvenimo kokybės, švytinčios akys skatina žengti į priekį skleidžiant šią patirtį.
